- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės iš gyventojų miestuose išperkamos žemės vertės skaičiavimas neprieštarauja Konstitucijai, trečiadienį nutarė Konstitucinis Teismas.
"Vyriausybė, nustatydama valstybės išperkamos miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertės dydį ir šį dydį koreguojančius koeficientus ir indeksą, nenukrypo nuo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme įtvirtinto lygiavertiškumo principo esmės", - paskelbė Konstitucinis Teismas.
Konstitucinis Teismas jau anksčiau yra nutaręs, kad nuosavybės teisių atkūrimo mastas, žemės rinkos nebuvimas restitucijos pradžioje, ribotos finansinės valstybės galimybės lėmė tai, kad pati valstybė nustatė išperkamos žemės kainą, taip pat kad nesant galimybės kiekvieną išperkamą sklypą įvertinti individualiai, nustatyta vidutinė valstybės išperkamos žemės kaina visai miesto teritorijai.
Konstituciniam Teismui prašymą pateikęs Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) teigė, jog pagal Konstituciją žmonės turi teisę reikalauti, kad atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei.
1999 metų vasarį Vyriausybės patvirtinta Valstybės išperkamos žemės, miško ir vandens telkinių vertės bei lygiavertiškumo nustatymo metodika numato, kad valstybės išperkamos (pinigais, vertybiniais popieriais) miestuose kitai paskirčiai naudotos žemės vertė apskaičiuojama, sklypo plotą padauginus iš 6 tūkst. litų už hektarą.
Pagal šią metodiką apskaičiuota valstybės išperkamos žemės vertė yra kelis šimtus kartų mažesnė nei apskaičiuota Registrų centro.
Anot VAAT, nustačius konkrečią 1 hektaro kainą, neatsižvelgiama į kitus svarbius veiksnius, galinčius lemti išperkamo sklypo vertę, kaip antai jo vietą. Todėl ir už miesto centre, ir už jo pakraščiuose esančius žemės sklypus nustatoma vienoda kaina.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...