Kokios priežastys dažniausiai verčia lietuvius keisti būstą?

Padidėjęs šeimos narių skaičius, vestuvės ar skyrybos, namus palikę vaikai – tokios priežastys dažniausiai verčia lietuvius keisti būstą. Nekilnojamojo turto skelbimų portalo domoplius.lt ekspertai, įvertinę apklausų duomenis, išskyrė pagrindines priežastis, kodėl sėsliais laikomi lietuviai visgi ryžtasi kraustytis į kitus namus.

„Mūsų atlikti tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių pirmajame nuosavame būste įsikuria visam gyvenimui. Daugelis lietuvių su baime priima pokyčius, tad nelinkę dažnai keisti gyvenamosios vietos, nebent tam būtų rimta priežastis. Kitaip nei daugelyje Europos Sąjungos šalių, kur nekilnojamojo turto savininkai būstą keičia kas penkerius septynerius metus“, – įžvalgomis dalijasi Evaldas Narbuntovičius, domoplius.lt projekto vadovas.

Būsto keitimo priežastys gali būti įvairios, tačiau nekilnojamojo turto ekspertai pateikia dažniausiai pasitaikančias ir būdingas lietuviams.

1. Padidėjusi šeima. Padidėjęs šeimos narių skaičius yra viena iš pagrindinių priežasčių, kurias įvardija didesnio būsto ieškantys pirkėjai. E. Narbuntovičius sako, kad, pagausėjus šeimynai, neretai nekilnojamasis turtas tampa per ankštas ir daugelis nusprendžia gyventi didesniame bute ar persikraustyti į namą.

2. Pokyčiai asmeniniame gyvenime. Tai dažna būsto keitimo priežastis. Apsisprendus gyventi kartu su partneriu (partnere) ar susituokus, neretai vienai iš pusių ar abiem tenka savo turimą būstą parduoti. Žinoma, galima ir atvirkštinė situacija – skyrybos. Tuomet išsikraustyti tenka vienam iš buvusių sutuoktinių.

3. Užaugę vaikai. Vaikai užaugo, sukūrė savo šeimas ir paliko tėvų „lizdą“. Nenorėdami daug lėšų skirti būstui išlaikyti, tėvai nusprendžia persikraustyti į mažesnį butą. Dažniausiai pageidaujama būsto pirmame ar antrame aukšte, kad jiems būtų lengviau užlipti laiptais.

4. Pasikeitusi darbo vieta ir padidėjęs atlyginimas. Būsto keitimui įtakos turi ir pasikeitusi darbo vieta ar padidėjęs atlyginimas. „Lietuvoje atstumai tarp miestų nėra dideli, tačiau vis dažniau Vilniuje darbą gavęs kaunietis pasiryžta keisti gyvenamąją vietą. Tokiu atveju neabejotinai sutaupomos laiko sąnaudos”, – sako domoplius.lt atstovas.

5. Pirmas būstas – klaida. Nekilnojamojo turto savininkams dažnai pasirodo, kad pirkdami pirmąjį būstą jie padarė klaidą ir dabar norėtų ją ištaisyti. Pavyzdžiui, naujieji būsto savininkai iš pradžių manė, kad pakaks dviejų kambarių buto, tačiau ilgainiui pastebima, kad vietos yra per mažai ir reikia trijų ar keturių kambarių buto.

6. Gyvenimo būdo pokyčiai. Būsto keitimą lemia ir gyvenimo būdo pokyčiai. Vietoj nuosavo nekilnojamojo turto žmonės renkasi keliones, širdžiai malonią veiklą ir norą būti kuo mažiau atsakingi. Nuosavas būstas jiems praranda prasmę.

7. Vyresnių žmonių norai. Vyresnio amžiaus žmonės didėjant metų naštai nori kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Tėvai nori būti arčiau savo vaikų, seneliai – arčiau vaikų ir anūkų. Taigi būstas parduodamas ar išnuomojamas ir tėvai persikrausto pas savo vaikus ar bent jau įsikuria jų kaimynystėje.