- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Daugiau nei prieš dešimt metų savitarnos kasos buvo naujovė, šiandien – vos ne kasdienė priemonė. Psichologė Liepa T. Raškevičienė pastebi, kad savitarnos kasos ne tik padeda sutaupyti laiko, bet ir leidžia apsitarnauti tokiu greičiu, kokiu mums patiems norisi.
Šiemet lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ į savitarnos kasas, kurias renkasi vis daugiau pirkėjų, visoje Lietuvoje planuoja investuoti daugiau nei 3,5 mln. eurų.
„Savitarnos kasų populiarumas nuolat auga. Pradėję jas įrengti 2009 metais, šiuo metu jau turime 550 tokių kasų visoje Lietuvoje. Pernai įrengėme daugiau nei 120 vienetų ir investavome apie 1,5 mln. eurų, o per šiuos metus įrengsime 300 papildomų savitarnos kasų“, – sako Irtautė Ščerbavičienė, prekybos tinklo „Maxima“ operacijų vadovė
2017 metų pabaigoje atlikta lojalių klientų apklausa parodė, kad beveik kas antras pirkėjas savitarnos kasoms teikia prioritetą ir jose atsiskaito už pirkinius bent 3 kartus iš 4-ių. Dar 29 proc. pirkėjų jomis taip pat naudojasi, tik rečiau.
Savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso.
„Viena vertus, žmonės pastebi, kad prie savitarnos kasų eilės iš tiesų trumpėja greičiau, nes laukiantieji pretenduoja ne į vieną, o į, pavyzdžiui, 6-8 savitarnos kasas. Savitarnos kasoje joks kitas žmogus negaišina mūsų laiko, maža to, kiekvienas gali pasirinkti jam priimtiną apsipirkinėjimo tempą – čia nebus taip, kad nespėsite susikrauti nuskenuotų prekių, o kiti laukiantieji nešnairuos dėl jūsų ilgoko naršymo piniginėje. Tad galbūt teisingiau būtų sakyti, kad savitarnos kasas žmonės mielai renkasi ne dėl skubėjimo, o dėl mažesnio streso – juk jos leidžia mums apsitarnauti tokiu greičiu, kokiu mums tinka, patinka ir tądien yra reikalinga“, – sako psichologė L. T. Raškevičienė.
Jos teigimu, paskata rinktis savitarnos kasą arba ne gali tapti ir mūsų įsitikinimai, nuostatos.
„Jų būna kur kas įvairesnių, nei tik „Aš nesugebėsiu“ ar „Man neįmanoma to išmokti“. Pavyzdžiui, žmogus, pats skenuodamas prekių brūkšninius kodus, įvedinėdamas jų kiekius, sverdamas produktus, stebėdamas kainas ir pritaikomas nuolaidas jaučiasi galįs labiau kontroliuoti apsipirkimo procesą“, – pastebi psichologė.
Savarankiškumas prieš technologinius iššūkius
Tikėtina, pasak psichologės, kad savitarnos kasomis labiau naudojasi ir nepriklausomybę, savarankiškumą dievinantys žmonės ir galbūt tie, kurie šiek tiek labiau pasitiki savimi bei savo gebėjimu naudotis technologijų naujovėmis.
„Kartais girdžiu pirkėjus sakant, kad šįkart savitarnos kasa nesinaudojo, nes manė, kad nemokės paieškos sistemoje surasti sveriamų produktų. Todėl šiandieniniams vaikams, technologijų čiabuviams, augantiems ne tik su čiulptukais burnose, bet ir planšetiniais kompiuteriais rankose, savitarnos kasos nebėra ir nebebus joks iššūkis“ – sako Liepa T. Raškevičienė.
I. Ščerbavičienė, taip pat pabrėžia, kad pirkėjai, išbandę savitarnos kasas, prie jų sugrįžta nuolat, o dar neįpratusius jomis naudotis, apmoko prekybos tinklo darbuotojai, kurie dirba prie savitarnos kasų ir yra pasirengę bet kada padėti.
„Visame pasaulyje vyksta įstabus žmogaus ir technologijų sandūros virsmas, daugiau ar mažiau paliesiantis visas sritis, visas kartas ir visas teritorijas. Todėl to, ko vyresniesiems dažnai tenka mokytis, mažesniesiems jau yra savaime suprantama“, – pabrėžia psichologė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai5
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...