- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kodėl obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą?
Obligacijos šiuo metu išgyvena atgimimo etapą. Per pastaruosius metus itin padaugėjo įvairių Baltijos šalyse veikiančių įmonių obligacijų siūlymų. Vien per šiuos metus buvo išplatinta obligacijų už 200 milijonų eurų. Kadangi siūlomos metinių palūkanų normos kai kuriais atvejais viršija ir 10 proc. ne vienas investuotojas svarsto rinktis būtent šią vertybinių popierių rūšį.
Kur slypi šio fenomeno populiarumo priežastis, atsakė platformos „BeMyBond“ bendrasavininkė ir vadovė Indrė Dargytė bei turto valdymo įmonės „Milvas“ partneris ir fondų valdytojas Tautvydas Marčiulaitis.
– Tautvydai, šiuo metu bene kas savaitę pasirodo pasiūlymai žmonėms investuoti į įmonių obligacijas. Su kuo tai susiję, ar bankai nustojo skolinti įmonėms, ar kitos priežastys?
– Istoriškai žiūrint, ši rinka pas mus visuomet buvo labai maža ir prieš penkerius metus ji net neegzistavo. Kai ji pradėjo formuotis, atrodė, kad augimas yra didelis, nors procentiškai vertinant įvairias metrikas, pavyzdžiui, kiek įmonių skolos yra bankuose ir obligacijose, obligacijų dalis nėra labai didelė.
Kitas svarbus aspektas yra tas, kad obligacijas dažniausiai perka žmonės. Kai jų paklausa išauga, įmonės mato galimybę skolintis paprastesniu būdu. Dažnai lengviau finansuotis per obligacijas nei per bankus, todėl įmonės suranda projektų, kurie galbūt bankuose nebūtų finansuojami, bet pasinaudoja šia tendencija ir instrumento populiarumu, kad galėtų finansuoti sandorius, apie kuriuos anksčiau tik galvojo.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Indre, kaip jūs paaiškintumėte šį fenomeną?
– Sakyčiau, kad ne visi projektai, finansuojami per obligacijas, yra tie, kurių bankai nefinansuoja. Pavyzdžiui, šiuo metu pati struktūrizuoju kelias emisijas ir kartais net konkuruojame su mažesniais bankais. Dažnai laimime ne dėl kainos, o dėl lankstumo. Jei galime įmonėms pasiūlyti daugiau lankstumo, dažnai gauname klientus struktūrizuojant emisijas, nes, nors bankai vis dar siūlo šiek tiek pigesnį finansavimą, jie nėra tokie lankstūs.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
„Betsafe-LKL“ Gala vakaras...
-
Kalėdinė Kauno eglė – i...
-
Kauno kalėdinės eglutės ...
-
Kauno eglės įžiebimo koncer...
-
Kauno kalėdinės eglės įži...
-
Kaunas paminėjo Lietuvos kari...
-
L. Kasčiūnas ir R. Umerovas ...
-
Avarija Tunelio gatvėje...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Akcija, skirta apginti už Ukr...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolėKėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvokąSeimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis2Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas97Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvasLietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumųLietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
