Kodėl Japonijos rinka lietuvių verslininkams yra kietas riešutėlis?

Tada pirmą sykį lietuviškos kilmės prekių eksportas viršijo 100 mln. eurų. Tuo tarpu likusių gamintojų pastangos įsitvirtinti atrodo kur kas kukliau – jų dalis eksporto į Japoniją struktūroje sudaro kiek mažiau nei trečdalį.

„Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas santūriai vertina savo galimybes Japonijoje ir, apskaičiavę logistikos kaštus, baimindamiesi kalbos barjero, mieliau ieško kontaktų kaimyninėse, artimesnėse rinkose. Kita vertus, viena didžiausių ekonomikų pasaulyje labai atvira inovatyviems sprendimams. Į tolimą rinką drąsiau žengia lietuvių aukštųjų technologijų kūrėjai – pernai gyvybės mokslų produkcijos eksportas į šią šalį viršijo 10 mln. eurų ir pagal eksporto apimtį Japonija atsidūrė tarp šešių šiam sektoriui svarbiausių rinkų“, – sako Aivaras Knieža, „Versli Lietuva“ Eksporto departamento vadovas.

Pasak jo, iš dalies gyvybės mokslų sėkmę Japonijoje lemia ir ilgas įdirbis su šalies valstybinėmis institucijomis ir asociacijomis, vienijančiomis inovatyvias kompanijos, mokslo ir tyrimų centrus, universitetus, kviečiant į kas dvejus metus „Versli Lietuva“ organizuojamą tarptautinės gyvybės mokslų renginį „Life Sciences Baltics“.

Norint plėstis į Japoniją reikia turėti kokybišką, ištestuotą produktą.

Prieš 15 metų į Japoniją pradėjusio eksportuoti lietuviško prekės ženklo „Jūratė“ rinkodaros vadovė Indrė Dargytė pripažįsta, kad Lietuva vis dar išlieka didelė egzotika Japonijos gyventojams, nors prekybiniai ir turistiniai ryšiai po truputį gilėja. „Esame viena iš nedaugelio lietuviškų kompanijų, į Japoniją eksportuojančių su nuosavu prekės ženklu. Daliai partnerių Lietuva vis dar yra gamintojų, bet ne dizaino kūrėjų kraštas, nors matome augančią kompanijų tendenciją kurti aukštesnės pridėtinės vertės ir gero dizaino produktus, kurie skinasi kelią į japonų širdis“, – sako I. Dargytė.

Pernai „Jūratės“ lino gaminių eksportas į Japoniją sudarė 34 proc. visų lietuviško prekės ženklo pardavimų užsienyje – japonai vertina tai, kad didžioji dalis gaminių yra rankų darbo, lininiai. Anot I. Dargytės, norėdamas įeiti į Japonijos rinką lietuvių verslininkas turi gerai pasiruošti ir ją pažinti, nuspręsti, kuriuos didmenos pirkėjus norisi pritraukti ir kaip tą daryti – per parodas, vietinį partnerį ar agentą, ar tiesiogiai kontaktuojant.

„Japonai atidžiai renkasi partnerius, gerai išmano mūsų vietinės gamybos specifiką ir kaštus. Norint plėstis į Japoniją reikia turėti kokybišką, ištestuotą produktą. Be to, atsižvelgiant į kultūrinius ypatumus, reikia įvertinti, ar tikrai šioje rinkoje yra tokios produkcijos poreikis“, – pataria I. Dargytė.

2017 m. lietuviškos kilmės prekių eksportas į Japoniją sudarė 114,3 mln. eurų. Daugiausia į Japoniją eksportuota tabako ir perdirbto tabako pakaitalų (68 proc. viso eksporto), optikos ir matavimo prietaisų, chirurginių instrumentų (9 proc.), baldų (4 proc.), įvairių chemijos produktų (3 proc.), maisto (3 proc.) ir drabužių (2 proc.).

Apie Japonijos rinkos ypatybes ekspertai, analitikai, verslininkai ir diplomatai diskutavo „Versli Lietuva“ organizuotame eksporto klubo renginyje „Eksporto klubas: Japonija“ gegužės 9 d. Vilniuje. Organizuodama renginių ciklą apie skirtingas rinkas „Versli Lietuva“ skatina Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo įmones geriau pažinti užsienio rinkas ir planuoti eksporto plėtrą.