Ko nevalgo ūkininkai, tinka miestiečiams?

Vargu ar kada pagalvojame, kaip atrodė tas gyvūnas, kurio mėsą valgome. Ar jis buvo sveikas? Ar nebuvo visiškai nukaršęs? O gal prieš patekdamas į skerdyklą jis jau buvo pakratęs kojas?

Atrodo, kad pagalvoti apie tai kartais vertėtų. Redakcijai atsiųstame laiške ūkininkas piktinasi akivaizdžiomis galvijų mėsos supirkimo proceso spragomis. Jis tikina žinąs ne vieną sukčiavimo atvejį, kai į skerdyklas patekdavo kritę gyvuliai, nors tai laikoma šiurkščiu pažeidimu, o pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus tokia mėsa turi būti nedelsiant sunaikinama.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) tikina, kad mėsos supirkimui taikomi griežti reikalavimai ir tikimybės, kad ant stalo gali atsidurti kritusio galvijo mėsa, beveik nėra. Skerdyklose vykdoma griežta superkamų galvijų apskaita, visas mėsos perdirbimo procesas esą stebimas ir fiksuojamas dokumentuose, o šiurkščius pažeidimus, jei tokių padaroma, galima pastebėti net ir praėjus kuriam laikui. Ūkininkus ir skerdyklas nuo jų turi atbaidyti administracinė atsakomybė ir draudimas toliau verstis šia veikla.

Pateikiame redakcijai atsiųstą ūkininko laišką ir VMVT tarnybos komentarus.

Ūkininko skundas

Rytas. Pabudusi šeima sėdasi pusryčiauti. Pusryčiams – virti kiaušiniai iš prekybos centro. Sūnus nulupa kiaušinį ir bando valgyti. Bando kitą. Neskanūs, sako. Paragauju ir aš, tikrai turi kažkokį į vaistus panašų skonį ir kvapą. Ir tai ne pirmas kartas, kai pavyksta nusipirkti ne tik tokių kiaušinių, bet ir kitų maisto produktų.

Galima kreiptis į VMVT, kad padėtų išsiaiškinti dėl keisto kiaušinių skonio. Bet kreipimasis į VMVT, mano galva, būtų tuščias laiko gaišimas. VMVT nesenai ieškojo piršto dalies savininko iš vištienos pakuotės, taip ir nerado. Ir daug ko kitko VMVT neranda. Daug funkcijų, o naudos jokios.

Esu ūkininkas, turintis veterinaro išsilavinimą. Nesenai teko padėti kitiems ūkininkams gydyti jų gyvulius. Toks ir padėjimas – tik patariu, nes užsiimti veterinaro praktika per daug vargo, o naudos mažai. Užsuku, apžiūriu gyvuliukus, nusprendžiame, kas per bėda, parenkame vaistus iš jo vaistinėlės. Gyvuliams leidžiami antibiotikai ir kiti vaistai. Po keleto dienų klausiu: kaip ligoniai, gal jau pasveiko? Ne, atsako. Išvežiau į skerdyklą, nes nelabai jie sveiko. Tokių pavyzdžių galima pririnkti ne vieną dešimtį. Manote, kam užkliuvo, kad buvo gydyti? Geras klausimas.

Kritusių galvijų Lietuvoje beveik neliko. Visi kritę gyvuliai priskiriami tokiai sąvokai kaip skerdžiami savo reikmėms. Bet kur jūs matėte save gerbiantį ūkininką, kuris skerstų sau ir valgytų 10–15 metų karvių mėsą, vadinamą jautiena? O tokių karvių per metus susidaro ne vienas tūkstantis. Krito gyvuliukas, skambinam telefonu pagal skelbimą "Superkame kritusius ir sanitarinius galvijus", kurių pilna kiekviename laikraštyje. Atvažiuoja brigada, išmėsinėja karvę, skerdenas susikabina automobilyje ant kablių kaip mini skerdykloje, sumoka kelis šimtus litų ir išvažiuoja miestiečių valgydinti.

Pagalvoju, kad kartais ir pats nusiperku kokių čeburekų, beliašų ar panašių valgių, pagamintų iš kritusių ar gydytų gyvulių mėsos. O gal jos sirgo kempinlige?

Paskerdus ar kritus suaugusiam galvijui privalu ištirti, ar jis neserga kempinlige. Iš paskersto ar kritusio gyvulio smegenų privalu paimti medžiagos tyrimui. Teko skaityti, kad tyrimas turi būti padarytas per 12 valandų ir negali būti užšaldytas ar kitaip konservuotas. Bet ar taip yra?

Mano paties ir ne vieno kaimyno kritusio ar paskersto suaugusio gyvulio smegenų tyrimui veterinaras net nepaimdavo per 12 valandų, o per tą laiką reikia dar į laboratoriją nuvežti ir ištirti. Kartą krito galvijas, tai jokių tyrimų niekas nedarė, o gaišeną Rietavo sanitarijos mašina išsivežė po dviejų parų. Turbūt darys ištižusių smegenų tyrimą.

Paskerdi, tiksliau pripjauni nepagyjančią karvę, paskambini minėtajai brigadai, jie žino, kad nurašant gyvulį reikalingas kempinligės tyrimas. Išima smegenis, sako, užsišaldyk, o kai veterinaras atvažiuos nurašyti gyvulio, tai atiduosi jam kempinligės tyrimui. Man kilo toks klausimas, gal taip visą kempinligę "tiriam"?

Parduodu į pieninę savo karvių pieną. Atvažiuoja pieno priėmėja ir sako, tamstos karvių pienas suprastėjusios kokybės. Galvoju sau, nei karvės sirgo, nei pašarai keitėsi, negali būti. Vakare pasitikrinu, ar nėra karvių su tešmens uždegimais. Nerandu. Galvoju, gal ne ten ieškau. Kitą dieną vėl atvažiuoja pienvežis paimti pieno. Užsiropščiu ant pienvežio viršaus, o ten – ant pieno pylimo angos koštuvas apibaubėjęs uždėtas ir neplautas, turbūt nuo tarybinių laikų, net baisu pasidarė. Sakau, panelyte, pati susitvarkyk, o paskui kabinėkis. Taip mano karvės ir pasveiko.

Tai VMVT kontrolės sfera. Bet tarnyba "efektyviau" moka patikrinti. Jiems privalu kas kiek laiko patikrinti pieno supirkimo punktus ir mus, ūkininkus. Štai atvažiuoja veterinaras, sako, duok pieno, reikia nuvežti į VMVT tyrimams. Mano žiniomis, tai turėtų daryti VMVT inspektorius. Po kiek laiko susitinku ir klausiu, kaip tas mano pienas. Sako, geras, bet pieno supirkimo punkte rado antibiotikų, tai dabar VMVT laksto, iš naujo "tikrina", popierių ir benziną gadina, nes tokių dalykų būti negali. Vėliau "pasitvirtina, kad nieko ten nebuvo".

Visais įmanomais būdais stengiuosi palaikyti kuo geresnę karvių sveikatą, parduoti sveiką pieną. Kitas kaimynas į tai žiūri pro pirštus. Lietuvoje yra tokia tarnyba, kuri atskirai kontroliuoja kiekvienos melžiamos karvės pieną, o jų tyrimus galima pamatyti "Pieno tyrimų" svetainėje.

Žvilgtelėjau į kaimyno tyrimus ir neradau nė vienos sveikos karvės, nors jo pienas pagal pieno supirkėjus ir atitinka kokybės reikalavimus. Jis turi daug gydomų karvių ir sėkmingai pardavinėja pieną. Kaip tai gali būti? Pieną parduoda tai pačiai pieninei kaip ir aš. Mano manymu, tas sumaišytas pienas yra abejotinos kokybės. Aišku, už tokį pieną kaimynas gauna daug mažiau nei aš, bet man atrodo, kad jo iš viso neturėtų pirkti.

Norėčiau priminti, kad naudojant produktus su vaistais sukeliamos alergijos, susilpnėja vaistų poveikis besigydantiems žmonėms. Aprašau tik keletą nutikimų, susijusių su VMVT kontrole. Dar įdomesnių nutikimų galėtų papasakoti kaimo ar skerdyklų veterinarai.

Kai kurie VMVT reikalavimai nesąmoningai išpūsti, į kitus žiūrima pro pirštus. Žadama VMVT jungti prie Žemės ūkio ministerijos, tai bus dar didesnė netvarka. Reiktų VMVT maisto tikrinimo funkcijas perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai, nes iš tokios palaidos balos didžiausia nauda perdirbėjams ir prekybininkams.

Petras A.

Komentaras

Į skaitytojo laišką atsakė VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Čereška ir Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo pavaduotoja Kristina Stakytė.

Atvejų, kad skerdyklose būtų aptikta kritusių galvijų mėsos, iki šiol nenustatyta. Tai pažeidimas, už kurį būtų nubaustos visos pusės – tiek skerdykla, tiek veterinaras, tiek ūkininkas.

Kritusių gyvulių mėsos naudojimas maistui yra labai šiurkštus maisto saugos pažeidimas, galintis turėti ypač neigiamų pasekmių visuomenės sveikatai. Pagal ES reikalavimus kritę gyvuliai turi būti sunaikinami sudeginant patvirtintoje deginimo įmonėje arba perdirbti patvirtintoje įmonėje ir vėliau sudeginti.

Visi ką tik gimę galvijai yra pažymimi ir registruojami, vedama jų apskaita, todėl gyvuliai iš ūkininko ūkio paprastai išnykti negali, o jeigu taip nutinka, ūkininkui numatytos baudos.

Gyvuliai visais atvejais turi būti gabenami turint Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštį, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami į kitą to paties laikytojo gyvūnų laikymo vietą.

Gyvulių skerdyklos gali priimti skersti tik sveikus gyvulius. Gyvulio savininkas (augintojas) vežamų gyvūnų važtaraštyje deklaruoja gyvulio sveikatos būklę, patvirtina, kad vaistai nebuvo naudojami.

Skerdykloje ši informacija tikrinama skerdyklos operatorių ir pateikiama valstybiniam veterinarijos gydytojui. Šis patikrina gyvulio savininko pateiktą informaciją, apžiūri atvežtus skersti gyvulius, ir, jei jų sveikatos būklė nekelia įtarimų, duoda leidimą juos skersti. Įtartini gyvuliai statomi į atskirus gardus ir atliekami nuodugnūs jų sveikatos tyrimai. Skerdykla privalo vesti atvežtų skersti gyvulių apskaitą.

Valstybinis veterinarijos gydytojas, vykdantis valstybinę veterinarinę priežiūrą gyvūnų skerdyklose, pildo Tikrinimo prieš skerdimą ir po skerdimo rezultatų registracijos žurnalą. Jame nurodo informaciją apie gyvūną, pristatytą į gyvulių skerdyklą, gyvūno savininką, tikrinimo rezultatus prieš skerdžiant, atliktus laboratorinius tyrimus, tikrinimo paskerdus rezultatus, sprendimus dėl mėsos naudojimo. Kiekvieną mėnesį rengiama Gyvūnų tikrinimo prieš skerdžiant ir paskerdus rezultatų ataskaita.

Dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (lėtinės galvijų ligos, kurioms būdingi degeneraciniai nervinio audinio pokyčiai, pavyzdžiui, kempinligė, skrepi liga) turi būti ištirti paskersti, kliniškai sveiki ir vyresni nei 30 mėnesių galvijai, priverstinai paskersti vyresni kaip 24 mėnesių galvijai, paskersti dėl ligos arba nugaišę vyresni kaip 24 mėnesių ir kiti galvijai. Mėginiai tyrimams į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą atvežami šaltkrepšiuose. Galima iki –18 laipsnių Celsijaus užšaldyti mėginius ir juos pristatyti tyrimui. Tyrimą galima atlikti, jei smegenys nesuirusios.

Visa mėsa, patenkanti į mėsos perdirbimo įmonę, turi būti pagaminta patvirtintoje gyvulių skerdykloje, antspauduota sveikumo ženklu ir turėti įsigijimo dokumentą.

Tiek mėsos perdirbimo įmonėje, tiek gyvulių skerdykloje yra įdiegtos atsekamumo sistemos, leidžiančios atsekti ir gyvulį pateikusį asmenį, ir visas žaliavas, dėtas į produktą, ir visus asmenis, dalyvavusius gamybos procese. Skerdyklai, priėmusiai perdirbti kritusį gyvulį, būtų panaikintas veterinarinis patvirtinimas (privalomas leidimas veiklai pagal ES teisės aktus), visa produkcija sunaikinta, o atsakingi asmenys nubausti Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

Į pranešimus, kuriuose nurodomi šiurkštūs maisto saugos reikalavimų pažeidimai, VMVT reaguoja operatyviai. Pasitaiko atvejų, kai pranešėjai būna anonimai ir pateikia niekuo nepagrįstą informaciją. Kartais būna nurodomos pavardės, faktai, aprašomi įvykiai, tačiau tiriant paaiškėja, kad tai tėra pranešėjų fantazija, išgalvoti veikėjai ir faktai siekiant sukurti intrigą ar karštas diskusijas.

Mėsos perdirbimo įmonėse VMVT užfiksuoti pažeidimai (proc.)

bendrieji higienos reikalavimų pažeidimai 23,8

vandens priežiūros trūkumai 11,8

produktų ženklinimo 11,8

techninių instaliacijų (ventiliacija, kanalizacija, apšvietimas) priežiūros trūkumai 8,3

įmonės valymo, dezinfekavimo vykdymo 7,6

atsekamumo sistemos trūkumai 7,1

žaliavų ir priedų kontrolės 6,9

savikontrolės sistemos programų vykdymo 6,3

patalpų ir įrangos konstrukcijos bei būklės 5,7

personalo mokymo 5,2

temperatūrinių režimų palaikymo 4,2

kenkėjų kontrolės 1,4

Šaltinis: VMVT