Ko laukti turintiems būsto paskolą?

Būsto paskolų atsikratę vilniečiai jaučiasi geriau. „Manau, išlošė tie žmonės, kurie prieš kažkiek metų išsimokėjo paskolą, nes dabar, kalbant apie nekilnojamojo turto kainas, dar klausimas, ar labiau apsimokėtų įsigyti būstą, nežinau, Vilniuje ar kažkur pajūry“, – pasidalijo savo nuomone vilnietė.

O vis dar įsiskolinę tik ir laukia, kada dvigubai išaugusios įmokos sumažės.

„Pirmai progai pasitaikius nuplėšia nuo žmonių tiek, kiek gali.“ „Priprato, manau, žmonės. Vis vien jau blogiau nebus, aš taip galvoju, tik mažės“, – sakė pakalbinti praeiviai.

Iki šiol ECB vengęs net diskutuoti apie palūkanų normų mažinimus, pagaliau įvardijo konkretų terminą. Banko pirmininkė Ch. Lagarde teigė, kad palūkanų mažinimas prasidės vasarą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Pirmą kartą nuo dabartinio palūkanų normų didinimo ciklo ECB pirmininkė atvirai pasakė, kad ECB jau svarsto mažinti palūkanas“, – patvirtino „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Palūkanų mažinimas ypač aktualus būsto paskolas turintiems lietuviams, nes palūkanų normos Lietuvoje didžiausios ES po Latvijos ir Estijos.

Pati banko pirmininkė pabrėžė, kad palūkanų kritimas vasarą, greičiausiai, birželį, tai tik tikėtinas scenarijus. Garantuoti trukdo nauji konfliktai Raudonojoje jūroje, infliacija ir darbo užmokestis.

„Vienintelis likęs argumentas, kurį dabar naudoja ECB, yra pats keisčiausias ir kone nesusipratimas, tai – norime įsitikinti, kad neaugs per sparčiai atlyginimai – nors realus darbo užmokestis šiuo metu euro zonoje yra 5 proc. mažesnis nei buvo prieš infliacijos šuolį“, – situaciją komentavo „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

O štai infliacija Europoje gruodį – kiek didesnė nei lapkritį. Tačiau ekonomistai bando įtikinti, kad problema – nebe kainos ir ekonomikai jau reikia žemesnių palūkanų. „Išties infliacijos spaudimas išsikvepia, metinės infliacijos rodiklių rezultatai artėja prie normos ribų“, – tikino Indrė Genytė-Pikčienė, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

ECB palūkanų vizijos prasilenkia ir su finansų rinkomis. Šios pirmojo mažinimo tikisi keliais mėnesiai anksčiau.

„Rinka šį rytą (vakar rytą – red. past.) prognozuoja, kad yra maždaug 80 proc. tikimybė, kad ECB mažins palūkanas balandį“, – teigė A. Izgorodinas.

Išlieka aukšta tikimybė, kad ECB padarys klaidą ir nesumažins palūkanų normų pavasarį.

Gali būti, kad Europos bankininkai pradėjo žodžių žaidimus ir žmonėms ankstyvo palūkanų mažinimo nežada tikslingai. „Centrinių bankų vadovai paprastai stengiasi suvaldyti rinkos dalyvių lūkesčius ir neskubėti jų patvirtinti arba suteikti pagrindo tiems lūkesčiams įsivyrauti“, – sako I. Genytė-Pikčienė.

Anot ekonomistų, turintiems būsto paskolą reikia ruoštis blogiausiam – kad palūkanų normos pirmą kartą kris tik vasarą.

„Šansų, kad kris pavasarį nėra apskritai“, – patikino A. Izgorodinas. „Išlieka aukšta tikimybė, kad ECB padarys klaidą ir nesumažins palūkanų normų pavasarį. Čia yra didelė bėda, nes Centrinis bankas pamato, kad persistengė tik tada, kai jau persistengė“, – svarstė N. Mačiulis.

Tačiau net ir sumažinus palūkanas, žmonėms jos bus perskaičiuojamos tik po kelių mėnesių ar pusmečio, tad realaus palengvėjimo lietuviai gali sulaukti tik rudenį. „Jeigu šešių mėnesių EURIBOR dabar yra arti 4 proc., tai šiandien ryto (vakar ryto – red. past.) prognozės yra tokios, kad šių metų gruodį šešių mėnesių EURIBOR sieks apie 2,5 proc.“, – prognozes pateikė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras.

Ką daro su palūkanomis, ECB pasakys kitą savaitę.