Dėl Rusijos ekonomikos pokyčių daugiau nei metus visame regione kritusi konteinerių krova staiga pradėjo augti.

Konteinerių krizė praeina

Klaipėdos uoste kovą užfiksuotas net 16,4 proc. konteinerių krovos augimas. Uosto konteinerių krovos specialistai tai linkę sieti su prasidėjusiais pokyčiais Rusijos rinkoje. Bet gali būti ir kitų priežasčių. Galbūt Baltijos jūroje susikūrus konteinerių skirstymo centrams Gdanske ir Klaipėdoje, didelės laivybos kompanijos stengiasi daugiau krovinių iškrauti šiuose Baltijos HUB-uose.

Klaipėdos uoste labiausiai pasijuto „Maersk Line“ konteinerių bumas.

Šių metų kovas yra vienas geriausių konteinerių krovos mėnesių per visą Klaipėdos uosto istoriją. Iš viso krauta per 42 tūkst. TEU konteinerių.

„Tokio sėkmingo kovo rodiklius lėmė kelios priežastys – auga krovinių realizacija, nes juntamas tuščių konteinerių poreikis, padidėjo „transhipmentas“, kai konteineriai atvežami į Klaipėdos uostą ir čia paskirstomi, auga ir konteinerizacijos lygis - į konteinerius pradėtos krauti birios trąšos, mediena“, - pastebėjo Klaipėdos konteinerių terminalo generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

„Klaipėdos Smeltės“ šuolis

Jo nuomone, konteinerių krovos lygis šiemet Klaipėdos uoste bus teigiamas. Po trijų mėnesių jis atitiko tą lygį, koks buvo pernai. Priminsime, kad pernai buvo žymus konteinerių krovos kritimas ne tik Klaipėdos, bet ir beveik visuose rytinės Baltijos jūros regiono uostuose.

Klaipėdos valstybino jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad konteinerių krova galėjo gerėti ir po Ženevoje įvykusio susitikimo su „Klaipėdos Smeltės“ savininkais.

Tiesiogiai „Klaipėdos Smeltę“ valdančios „Terminal Investment Limited“, bei ją valdančios MSC grupės atstovai yra pažadėję, kad dar šiemet antroje metų pusėje į Klaipėdą kiekvieną mėnesį atplauks po 1-2 didelius konteinerinius laivus.

Ar šis pažadas jau vykdomas? Greičiausiai dar ne, bet kaip tik „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalo krova šiemet kovą šoktelėjo labiau. Per kovą fiksuotas net 114 procentų „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos augimas.

Laukia nesulaukia gilinimų

„Anksčiau būdavo, kad 60 proc. konteinerių krovos dalį krauna „Klaipėdos konteinerių terminalas“, o 40 proc. – „Klaipėdos Smeltė“. Šiemet kovą apie 22 tūkst. TEU konteinerių krovė „Klaipėdos Smeltė“, 20 – tūkst. TEU „Klaipėdos konteinerių terminalas“ – aiškino V.Šileika.

Toks pokytis turi logišką paaiškinimą. Dėl per mažų gylių „Klaipėdos konteinerių terminalas“ negalėjo priimti ir iškrauti vieno didelio „transchipment“ laivo.

A.Vaitkus pripažįsta, kad Malkų įlankoje esantis „Klaipėdos konteinerių terminalas“ turi problemų dėl gylių. Investicijos gilinant Malkų įlanką Uosto direkcijoje jau yra suplanuotos. Uosto direkcija pastebi, kad į Klaipėdos uostą plaukia vis didesni konteineriniai laivai.

V.Šileika akcentavo, kad didesni gyliai reikalingi ne tik dėl „transchipment“ laivų, bet ir dėl linijinių konteinerius gabenančių laivų.

„Fiderinės konteinerinės laivybos linijos keičia savo planus ir strategijas. Į linijas jos stato didesnius laivus“ - tikino V.Šileika.

Negalėdamas priimti didelių laivų „Klaipėdos konteinerių terminalas“ prarado daugelį metų su juo dirbusią „Maersk Line“ liniją. Ji perėjo į „Klaipėdos Smeltę“. Net ir praradęs didelį klientą „Klaipėdos konteinerių terminalas“ nenuleido rankų. Pernai jis papildomai pritraukė dvi naujas mažesnes linijas.