Kitų metų biudžetas – su taupymo prieskoniu

Ir perteklius, ir deficitas

Norint suvokti, kodėl kitų metų biudžetas bus ir deficitinis, ir perteklinis, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas vadinama valstybės biudžetu, ir tai, kas įvardijama konsoliduotais viešaisiais finansais arba valdžios sektoriaus balansu.

Valstybės biudžetas – tik viena iš viešųjų finansų sudedamųjų kartu su "Sodros", Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSD) ir įvairių kitų valstybės fondų biudžetais. Ir šis biudžetas (valstybės – aut. past.) kitąmet išliks deficitinis – konkrečiai, valstybės pajamos 2018 m. turėtų siekti 9,071 mlrd. eurų, o išlaidos – 9,558 mlrd. eurų, tad deficitas sieks apie 0,5 mlrd. eurų. Vyriausybė pažymėjo, kad 2018 m. valstybės biudžetas bus deficitinis dėl poreikio mažinti socialinę atskirtį (tam tikslui kitąmet numatyta skirti 600 mln. eurų daugiau negu šiemet), stiprinti krašto gynybą (skirti NATO reikalaujamus 2 proc. BVP gynybai), taip pat vykdyti struktūrines reformas.

Kalbant apie viešuosius finansus arba valdžios sektoriaus balansą, pajamos viršys išlaidas maždaug 240 mln. eurų, tai sudaro apie 0,6 proc. šalies BVP. Ir tai yra 0,5 proc. daugiau nei šiemet (0,1 proc. BVP).

"Menamas perteklius"

Kodėl valdžiai yra svarbu turėti perteklinį biudžetą? Kaip teigė finansų viceministras Darius Sadeckas, yra įvairių priežasčių, skatinančių turėti perteklių.

Biudžeto deficitas yra vienas iš kertinių aspektų, kurį tarptautinės kreditų reitingų agentūros vertina, suteikdamos arba peržiūrėdamos valstybės kredito reitingus.

"Perteklius yra reikalingas norint atitikti fiskalinės drausmės taisykles, taip pat dėl ekonominės Lietuvos padėties ir perspektyvų. Šiais metais yra juntami ekonomikos šilimo požymiai. Tam, kad ekonomikos kaitimas būtų stabdomas, reikalingos fiskalinės politikos priemonės – pertekliaus formavimas, ribojant valdžios sektoriaus išlaidas. Valstybės kontrolės ir Lietuvos banko nuomone, valdžios sektoriaus perteklius 2018 m. yra būtinas", – aiškino viceministras.

Seimo Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė sukritikavo būdus, kuriais norima formuoti minėtą perteklių.

"Perteklius veikiau yra tik menamas, kadangi pajamų planas yra suplanuotas itin ambicingai, ką, beje, savo išvadose pažymi ir Europos Komisija. Be to, jis neproporcingai nukreiptas į socialinius fondus ir vietos valdžią. Todėl net dėl natūralaus ekonomikos prieaugio pilnėjantis PSD fondas privalo nukreipti didžiąją dalį pajamų prieaugio į rezervą, nors valstybės biudžetas išlieka stipriai deficitinis, – pabrėžė I.Šimonytė. – Toks neproporcingas pertekliaus paskirstymas yra nesąžiningas atskirų viešųjų sektorių atžvilgiu. Užuot atlikusi žadėtą mokesčių reformą, kuri leistų padidinti biudžeto pajamas, Vyriausybė verčia fondus, turinčius mažesnį pajamų šaltinį ir fokusuotus į vieną išlaidų sritį, taupyti sukandus dantis."

"Biudžeto perteklius būtų sveikintinas dalykas, jei jis būtų pasiektas tvariais būdais, tačiau tiek dėl nevykstančios mokesčių reformos, tiek dėl nesprendžiamų viešųjų paslaugų problemų, tiek dėl paties pertekliaus dirbtinumo, džiaugtis šiuo atveju nėra kuo", – pridūrė Seimo narė.

(Nuotraukoje - Darius Sadeckas)

Reikšminga skolinantis

Vienas iš svarbiausių viešųjų finansų politikos 2017–2020 m. uždavinių – užtikrinti valstybės skolos tvarumą, kasmet siekiant valdžios sektoriaus pertekliaus ne mažesnio nei 0,3 proc., skaičiuojant nuo BVP.

Kita vertus, formuojamas valdžios sektoriaus perteklius nebūtinai sumažins valstybės skolą. Ji augs, kol bent vienas valdžios sektoriaus biudžetas bus deficitinis.

Skaičiuojama, kad vien valstybės skolos refinansavimui iki 2026 m. kasmet reikės apie 1,6 mlrd. eurų. Didžiausi skolų grąžinimai yra numatyti 2018 m., taip pat 2020–2022 m. Vyriausybė 2018 m. planuoja skolintis apie 1,46 mlrd. eurų. Liūto dalį lėšų (apie 1,1 mlrd. eurų) ketinama pasiskolinti vidaus rinkoje, išleidžiant vertybinius popierius. Dar apie 0,36 mlrd. eurų planuojama pasiskolinti iš tarptautinių finansinių institucijų.

Ar perteklinis biudžetas reikalingas tam, kad ateityje būtų galima pigiau skolintis? Viceministras D.Sadeckas šios prielaidos neneigė.

"Nuosekliai vykdoma valstybės fiskalinė politika, kurios tikslas yra užtikrinti skolos tvarumą ir siekti biudžeto pertekliaus, neabejotinai didina rinkos dalyvių pasitikėjimą Lietuvos ekonomika bei valstybės gebėjimu laiku padengti savo finansinius įsipareigojimus. Biudžeto deficitas yra vienas iš kertinių aspektų, kurį tarptautinės kreditų reitingų agentūros vertina, suteikdamos arba peržiūrėdamos valstybės kredito reitingus. Biudžeto perteklius sudaro sąlygas kilti šalies kredito reitingui ir sumažėti skolinimosi kainai", – pažymėjo viceministras.

Vis dėlto D.Sadeckas pridūrė, kad ilgainiui Lietuvos skola ims mažėti.

"Jau keletą pastarųjų metų Vyriausybės skolinimosi apimtis apsprendžia ankstesnės skolos grąžinimai, o ne einamosios biudžeto išlaidos. Dėl to biudžeto perteklius ir kaupiamas fiskalinis rezervas palaipsniui leis mažinti valstybės skolą", – tikino jis.

Remiantis statistika, centrinės valdžios skola šiuo metu siekia apie 18 mlrd., o tai sudaro apie 40 proc. viso šalies BVP.

Pastarąjį dešimtmetį Lietuvos skola nuosekliai auga. 2008 m. Lietuva buvo prasiskolinusi apie 5 mlrd. eurų, o 2017 m. – jau per 18 mlrd. eurų. Taigi, jei skaičiuosime Lietuvos skolą vienam gyventojui, kiekvienas esame skolingi po 6 tūkst. eurų.

2010 m. Lietuvos centrinės valdžios skola siekė 10,6 mlrd. eurų, 2011 m. – 12 mlrd., 2012 m. – 13,4 mlrd., 2013 m. – 13,5 mlrd., 2014 m. – 15,4 mlrd., 2015 m. – 16,6 mlrd., 2016 m. – 17,1 mlrd. eurų. Tiesa, analitikai ramina, esą didelės grėsmės skolos augimas šiuo metu nekelia, mat ji, lyginant su kitomis valstybėmis, tebėra santykinai maža.