Šalies mokslininkų prognozėmis, dėl ekonomikos krizės Lietuvoje gerokai išaugs prie skurdo ribos atsidūrusių žmonių ir per kitus metus jų skaičius gali pasiekti 440 tūkstančių.

Skursta tradicinės šeimos

Sociologai įspėja, kad mažėjančios darbo pajamos, socialinės garantijos ir augantis nedarbas gali virsti ilgalaikėmis šalies problemomis. Atsakymų į tai, kaip būtų galima sušvelninti jų poveikį, bandyta ieškoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kartu su Jungtinių Tautų vystymo programos koordinatoriais organizuotoje diskusijoje apie socialinę atskirtį.

Dėl kone didžiausios ekonomikos krizės nuo nepriklausomybės atgavimo į skurstančiųjų gretas vis dažniau įstumiamos tradicinės šeimos, turinčios būti visuomenės ramsčiu. "Vis daugiau tradicinių šeimų patenka į skurdo, socialinės atskirties ratą. Daugiau tai nebėra daugiavaikės asocialios šeimos. Tai normali šeima, auginanti du vaikus", - kalbėjo Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus Boguslavas Gruževskis.

Apskritai skurstančių ar prie skurdo ribos atsidūrusių šalies gyventojų skaičius per kitus metus gali priartėti prie 0,5 mln., nors dar 2008-aisiais jis siekė apie 160 tūkst. Mokslininkai prognozuoja, kad net ir pradėjus atsigauti šalies ekonomikai, skurdo lygis šalyje mažės iš lėto.

Vilniaus universiteto profesoriaus Romo Lazutkos skaičiavimais, buvusį 2008 metų lygį jis galėtų pasiekti 2015 metais. R.Lazutka pripažino, kad tai optimistinis scenarijus, nes paskaičiavimai daryti dar liepos mėnesį, o vasaros pabaigoje paaiškėjo, kad šalies ekonominiai rodikliai yra dar prastesni.

Mato didesnį paramos poreikį

Darbo ir socialinių tyrimų institutas yra apskaičiavęs, kad absoliutus skurdo lygis šiemet siekė 1 tūkst. 92 litus. Tieks instituto skaičiavimu kainavo žmogui per mėnesį patenkinti minimalius savo poreikius. Prieš kelerius metus Lietuvoje skurdo lygis buvo 450 litų. Tiesa, šalies institucijų dar 2007 metais nustatyta ir iki šiol taikoma skurdo riba siekia 566 litus.

Diskusiją vedęs Vilniaus universiteto profesorius Arūnas Poviliūnas teigė, kad jį stebina mažas pajamas gaunančių žmonių išmonė. "Versliu galime vadinti ir tą žmogų, kuris Lietuvoje sugeba išgyventi gaudamas kelis šimtus litų per mėnesį", - liūdnai juokavo sociologas.

Jo teigimu, būtina lopyti socialinės paramos tinklo spragas, kad pro jas neprasprūstų didelė potencialių paramos gavėjų dalis. Pagal dabartinius įstatymus paramos gavėjams taikomi gana griežti reikalavimai. Pasak A.Poviliūno, jeigu žmogus negauna jokių pajamų, tačiau turi apšiurusį butą, vertinamą keliasdešimt tūkstančių litų, tai į jokią socialinę paramą jis negali pretenduoti.

Beje, švelninti įstatymus ir plėsti socialinės paramos gavėjų gretas Lietuvai yra rekomendavęs pasaulio bankas. Šiuo metu socialinę paramą Lietuvoje gauna apie 37 tūkst. žmonių, o ekonomistai konstatuoja, kad šalies gyventojams tenkančių socialinių garantijų dalis nuo bendrojo vidaus produkto yra gerokai mažesnė už ES vidurkį. Lietuvoje ji sudaro apie 13 proc., ES vidurkis - apie 27 proc.

Siūlo didinti užimtumą

Mokslininkų manymu, bent dalį skurdo ir socialinės atskirties problemų padėtų spręsti užimtumo didinimas. Tam reikėtų skirti žymiai daugiau dėmesio, negu daroma dabar, mat jau kitąmet bedarbių skaičius gali išaugti iki 260 tūkst. žmonių ir pasiekti visų laikų antirekordą.

"Dėl nedarbo ne tik sumažėja žmonių pajamos, bet ir krenta ekonominis aktyvumas. Lietuvoje nepakankamai suvokiama, kad užimtumas yra tie socialiniai klijai, kurie visuomenę sujungia į vieną sistemą. Neužtenka užtikrinti pajamų, kad žmonės būtų pamaitinti, bet juos reikia ir užimti, kad būtų išvengta socialinės įtampos", - įžvalgomis dalijosi B.Gruževskis.

Jis siūlė Vyriausybei artimiausiu metu imtis priemonių, kurios padėtų išsaugoti darbo vietas subsidijuojant esamų darbo vietų išlaikymą arba naujų kūrimą, rūpintis nedirbančių asmenų integracija į darbo rinką ir sukurti minimalių pajamų sistemą.

Kitu atveju Lietuva rizikuoja susidurti su dar viena emigracijos banga, kuri apsunkins ekonomikos atsigavimą ateityje."Iki 2008-ųjų Lietuvos patrauklumas didėjo, o emigracijos srautai mažėjo. Dabar vėl auga kitų Europos šalių patrauklumas. Emigracija labiausiai gali pakenkti verslui, o šalis gali atsidurti tokioje situacijoje, kai joje trūks kvalifikuotos darbo jėgos, tačiau darbo neturės 150 tūkst. žmonių", - prognozavo B.Gruževskis.

Apibendrintą tyrimo ataskaitą ir pasiūlymus dėl skurdo ir socialinės atskirties mažinimo ketinama pristatyti spalio pabaigoje.