Dar neseniai galimybėmis viliojusi Kinija neišvengs ekonomikos nuosmukio, o valdžia desperatiškai ieško būdų sustabdyti katastrofišką nedarbo augimą.

Davose susirinkę verslo, ekonomikos, finansų ir politikos lyderiai pripažįsta, kad globalizacija niekam neleido išvengti pasaulinės finansų, o dabar jau ir ekonominės krizės. Vos prieš porą metų buvo tvirtinančių, kad tokios besivystančios šalys kaip Kinija ir Indija yra tiek sustiprėjusios, kad galėtų sėkmingai klestėti ir be Vakarų pasaulio, kad tai naujieji pasaulio ekonomikos centrai, ilgainiui pakeisiantys JAV. Galbūt, tačiau kol kas įvykiai klostosi taip, kad bent jau ši krizė netaps tuo tramplinu, kuris padės Kinijai ar Indijai užimti JAV vietą pasaulio ekonomikoje.

“Mitas žlugo, o pasitikėjimas besivystančiomis rinkomis išnyko greičiau nei stabilios ekonomikos šalyse”, – nuskambėjo mintis Davoso forume.

Prabėganti savaitė Kinijoje buvo šventinė. Tačiau milijonai kinų darbininkų, kurie iš pramonės centrų į namus grįžo sutikti Naujųjų, po jų nebeturės kur išvažiuoti. Visame pasaulyje smunkantis vartojimas mažina užsakymų, kuriuos vykdė Kinijos pramonės įmonės, skaičių, o tai reiškia, kad milijonams kinų gresia likti be darbo. Kartu ima lėtėti stulbinantis Kinijos ekonomikos augimas. Ne išimtis ir kitos Azijos šalys, kurios buvo tapusios pramonės parkais Vakarų pasauliui. Būtent jos tikėjosi išvengti pasaulinės krizės smūgio, tačiau bus sužeistos, ko gera, netgi skaudžiau nei išsivysčiusios ekonomikos.

Kinijos BVP dar 2007 m. augo 13 proc., o paskutinį praėjusių metų ketvirtį vargu ar bent kiek kilstelėjo. Ne ką geresnė situacija Japonijoje, Singapūre, Pietų Korėjoje. Pramonės rodikliai taipogi kalba už save, tarkime, Taivanyje 2008 m. pramonės gamyba krito beveik trečdaliu ir tai neskaičiuojant gruodžio.

Azijos šalių gerovės žlugimo priežastis – sumažėjęs eksportas, tarkime, Japonijoje gruodį eksportas krito 35 proc., Singapūre – 20 proc. “Azija yra pasaulinės tiekimo grandinės, kuri išimtinai susijusi su paklausa turtingoje pasaulio dalyje, dalis”, – sakoma “The Economist” apžvalgoje.

2008 m. Kinijoje pirmąkart po 5 metų pertraukos buvo užfiksuotas nedarbo augimas – nuo 4 iki 4,2 proc. Regis, nežymus skaičius, tačiau valdžios užsibrėžtas tikslas – šiais metais nedarbo rodiklį išlaikyti ne didesnį nei 4,6 proc. – paskutinį kartą buvo fiksuotas 1980 m. Kinijoje tai reiškia milijonus bedarbių.

Tačiau importo rodikliai Azijos šalyse krenta dar stipriau, o tai liudija apie sumažėjusį vidaus vartojimą. Pastarasis ir buvo minimas kaip šio regiono ekonomikų variklis tuo atveju, jei likęs pasaulis pakliūtų į nuosmukį. Taigi Azijos šalių problemos kyla ne tik dėl pasaulinių priežasčių, tačiau ir dėl vidinių problemų. Pasak “The Economist”, vidines problemas padėtų spręsti daugybė priemonių, pradedant vidaus infrastruktūros projektų vykdymu, baigiant žemės reforma, kuri suteiktų teisę žemdirbiams tapti savo žemės savininkais.