Kiek iš tikrųjų kainuoja maitintis veganiškai?

Kiek galima sutaupyti?

Jungtinėje Karalystėje jau penkerius metus vyksta akcija „Veganuary“, kai sausį žmonės raginami vieną mėnesį pabūti veganais. Veganizmas tampa vis populiaresnis, ginčų dėl jo naudos ar žalos taip pat vyksta labai daug. Statistika rodo, kad iš dalies ir dėl akcijos nuo 2006 m. iki 2016 m. veganų skaičius Jungtinėje Karalystėje nuo 150 tūkst. išaugo iki daugiau kaip 0,5 mln., o kas dešimtas britas bent kartą išbandė veganišką mitybą.

LRT RADIJO žurnalistė J. Čeponytė nusprendė atlikti eksperimentą ir pati mėnesį maitintis tik veganiškai. Jos teigimu, tai paprasta, jei yra galimybė viską gamintis pačiam ir su savimi turėti maisto.

Bet, jei tenka valgyti kavinėse, sudėtinga. Be to, pastebi J. Čeponytė, kai tekdavo pietauti pakelės kavinėse važiuojant iš vieno Lietuvos miesto į kitą, rasti veganiško maisto būdavo beveik neįmanoma – visur arba mėsa, arba patiekalai su pieno produktais.

„Vilniaus, Kauno autobusų stotyse vegetaras užkandžių dar rastų, bet veganas – ne, jam teks pirkti morką arba bananą“, – pasakoja žurnalistė.

Jei norisi įdomesnio ir įvairesnio maisto, sako J. Čeponytė, geriausia apsipirkti dideliame prekybos centre, nes parduotuvėse, esančiose miegamuosiuose Vilniaus rajonuose, pasirinkimas gerokai mažesnis, ne visur pavyks rasti kad ir tofu sūrio.

Vilniaus, Kauno autobusų stotyse vegetaras užkandžių dar rastų, bet veganas – ne, jam teks pirkti morką arba bananą.

Paklausta, kiek pinigui maistui išleido, J. Čeponytė teigia, kad suma buvo mažesnė nei paprastai – tris savaites maitintis veganiškai kainavo kiek daugiau nei 60 eurų: „Brangiausiai kainavo riešutai ir džiovinti vaisiai – jiems išleidau apie 12 eurų. Kruopos, daržovės – tikrai nebrangios, išskyrus bolivinę balandą (ji kainuoja apie 3 eurus).“

Per dieną – 3 eurai

J. Čeponytės teigimu, per dieną maistui ji išleisdavo vidutiniškai 3 eurus.

„Pusryčiai: 100 g miežinių kruopų košės su 30 g džiovintų spanguolių – 33 ct. Pietūs: lęšiai su pievagrybiais ir įvairiomis daržovėmis – 1,25 Eur. Vakarienė: salotos su tofu sūriu – 1,5 Eur. Iš viso – 3,08 Eur.“

Jei būtų vietoje kruopų per pietus būtų rinkusis mėsą, būtų sumokėjusi 50 ct brangiau, nes, pavyzdžiui, 550 g vištienos būtų kainavę 3,59 Eur. Valgant žuvį, pietūs pabrangtų 1,5 Eur, priduria ji.

„Renkantis produktus iš veganams skirtų lentynų ar parduotuvių, kaina išauga tikrai stipriai, tad per tą laiką būčiau išleidusi gerokai daugiau. Bet, kadangi pirkau įprastus produktus, – viskas buvo labai pigu“, – sako J. Čeponytė.

Be to, pabrėžia ji, jei ir veganiška – nebūtinai sveika: „Pavyzdžiui, 100 g indelyje kanapių ar sojų pieno deserto yra 4 šaukšteliai cukraus. Sūrio pakaitaluose – labai daug sočiųjų riebalų.“

Maisto gamintojai stebi, kaip keičiasi žmonių įpročiai

Pasaulyje daugėjant veganų, maisto pramonė taip pat ima prie jų prisitaikyti, kalba J. Čeponytė. Apskritai bet kokie žmonių mitybos įpročių pokyčiai stipriai keičia maisto industriją: „Pavyzdžiui, „išteisinus“ sviestą ir pasakius, kad jis nėra toks didelis blogis, kaip manyta anksčiau, žmonės ėmė jo daugiau pirkti, todėl ir kaina visame pasaulyje stipriai šovė į viršų.“

Vis labiau domintis sveika mityba, priduria žurnalistė, mažėja mėsos suvartojimas, saldumynų gamintojai gamina mažesnius šokoladinius batonėlius, kad žmonės suvartotų mažiau cukraus.

„McDonald`s“ Suomijoje pasiūlė veganiškus mėsainius – jei pasiteisins, jie bus siūlomi viso pasaulio McDonald`s“ restoranuose. O Jungtinės Karalystės prekybos centrai specialiai ruošiasi „Veganuary“ mėnesiui, nes žino, kad reikės gerokai daugiau daržovių ir kitų augalinės kilmės produktų“, – pasakoja J. Čeponytė.

Beje, priduria ji, JAV augalinio maisto parduodama beveik 8 proc. daugiau, todėl didelė dalis maisto industrijos jau ima gręžtis ir į šį vartotojų segmentą. Pavyzdžiui, vienas sėkmingiausių veganiškų produktų JAV – veganiškas sūris.

„Taip pat manoma, kad per artimiausius kelerius metus pieno pakaitalai ir jų produktai sudarys 40 proc. visų pieno produktų ir jo pakaitalų prekių asortimento. Nors dar 2016 m. augalinio pieno ir jo produktų dalis sudarė tik ketvirtadalį“, – sako J. Čeponytė.

Anot jos, kuriama vis daugiau produktų, galinčių pakeisti mėsą, nes tai, kad žmonės mėsos nevalgo, nereiškia, jog nenori jos skonio: „Šimtai tūkstančių įmonių dirba visame pasaulyje, kad sukurtų produktus, kurie visiškai nesiskirtų nuo mėsos, bet būtų pagaminti iš natūralių produktų.“