- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šilumos tiekėjai jau paskaičiavo – sausį mažiausiai už šildymą turėtų mokėti vilniečiai, o labiausiai šilumos kainą pajus panevėžiečiai. Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose ji irgi augo dėl brangusio biokuro, kurio kaina padidėjo 40 proc. Kas lemia šilumos kainas, LNK žurnalistė teiravosi Lietuvos energetikos agentūros vadovo Virgilijaus Poderio.
– Vilniečiai klauso ir galvoja – mazuto, dėl kurio Vilniuje buvo kilę ginčų, išraiška sąskaitose, pasirodo, mažesnė nei biokuro. Tiesa?
– Taip. Jeigu kalbame apie sausio mėnesio šilumos kainas visoje Lietuvoje, tai pačioje apačioje, prie mažiausių kainų tame trejetuke yra Vilnius, Tauragė ir Utena. Aukščiausios kainos, kurios kokius tris kartus didesnės, yra mažuose miesteliuose. O per vidurį yra tokie miestai, kaip Kaunas ir Panevėžys. Kitaip sakant, tas kainų skirtumas nuo pat apačios iki pat viršaus skiriasi maždaug tris kartus.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl toks skirtumas?
– Todėl, kad maži miesteliai turi mažesnę sistemą, mažiau efektyvūs, dėl to didėja kaina. Kai kurie miesteliai turi dujų daug, o tai dar labiau kelia kainą. Taip ir susidaro toks skirtumas. Pavyzdžiui, tarp didžiųjų miestų Vilniuje visada būdavo didžiausia kaina, bet dabar po daug metų turi pačią mažiausią dėl mazuto.
Čia yra laikinas sprendimas. Dėl didelės taršos tuo keliu, aišku, neisime. Vilniuje kitąmet mazutą pakeis biokuras.
– Tikrai atsiras žmonių, kurie sakys, kodėl kiti miestai negrįžta prie mazuto. Juk daugelis turi tas uždarytas mazuto krosnis, ar ne taip?
– Čia yra laikinas sprendimas. Dėl didelės taršos tuo keliu, aišku, neisime. Šalies strategija yra tokia, kad biokuras sudarytų apie 90 proc. pačiu artimiausiu metu. Ir tos strategijos turime laikytis. Vilnius turbūt yra vienintelis miestas, kuris prie to yra perėjęs. Kiti miestai ar miesteliai vis dar dujų turi. Bet, manau, kad tos linijos bus laikomasi – Vilniuje kitąmet mazutą pakeis biokuras.
– Buvo baimintasi šaltos, ilgos ir brangios žiemos. Už gruodį sąskaitas jau apmokėjome, laukia – už sausį. Kokias jūs matote tendencijas?
– Jeigu lygintume 2021 metų ir praėjusių metų gruodžio mėnesius, tai sąskaitos visoje Lietuvoje išaugo maždaug 25 proc. Ketvirčiu yra padidėjusios. Tą patį panašiai galima prognozuoti ir už sausį, jeigu lygintume praeitų ir šių metų mėnesius, nes biokuro kainos yra išsilyginusios, nešokinėja nei aukštyn, nei žemyn. Matyt taip įžengsime ir į vasarį, ko labai tikiuosi.
– O lyginant su gruodžiu?
– Gruodžio šilumos kainas žinome, jos taip pat kokiais 3 proc. žemesnės. Bet vėlgi, sąskaita priklauso nuo to, kiek tos šilumos suvartosime. O tai lemia ir oro temperatūra. Minus 1 laipsnis į apačią sąskaitą padidina maždaug 4 proc. Tokia yra paprasta taisyklė. Jeigu orai atšals, kiekvienas laipsnis žemyn padidins mūsų sąskaitas 4 proc. Ir, aišku, ta amžina energetikų apeliacija į visuomenę – daug lemia, ar yra modernus, apšiltintas namas, ar butai. Čia sąskaitos skiriasi 3–4 kartus, jei lygintume modernius, renovuotus namus ir neatnaujintus, blogos būklės. Šilumos švaistymas yra pinigų švaistymas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...