Dalijasi patarimais, kaip neišleisti kone viso atlyginimo maistui

  • Teksto dydis:

Pastaraisiais metais maistas Lietuvoje brango bene labiausiai visoje Europos Sąjungoje, tačiau Baltijos šalyse jam daugiausiai, pasirodo, išleidžia Estijos gyventojai, o mažiausiai – latviai. Taip skaičiuoja bankininkai. Tiesa, lietuviai maistui atseikėja taip pat nemažai – vidutiniškai po 300 eurus per mėnesį. LNK žurnalistas apie tai kalbėjosi su „Citadele“ valdybos nare Rūta Ežerskiene.

– Taigi, Baltijos šalyse daugiausiai piniginę turi praverti estai. O kaip atrodome mes?

– Iš tikrųjų, jeigu skaičiuoti pagal apklausas, kiek maistui išleidžia Baltijos šalių gyventojai, tai daugiausiai – virš 300 eurų šeimos nariui – atsakė išleidžiantys estai, mažiausiai išleidžia latviai, lietuviai per vidurį.

– Kokios to galėtų būti priežastys? Na, galėtume mes čia paspekuliuoti, pagalvoti. Estai galėtų išleisti daugiausiai dėl to gal, kad pas juos maistas yra brangesnis, nors iš tikrųjų infliacija žymiai palietė ir lietuvius.

– Yra keletas aspektų. Pirmiausia reikėtų pasižiūrėti į uždirbamas pajamas, grynąsias, kiek kiekvienos šalies gyventojai gauna. Tai šiuo atveju yra labai panašiai. Estų vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias, po to eina lietuvių ir mažiausias – latvių. Todėl norint labai preciziškai vertinti, reikėtų paskaičiuoti procentaliai, kiek procentų maistui išleidžia nuo vidutinio darbo užmokesčio. Tuomet būtų, iš dalies, tikslesni atsakymai. Tačiau yra tam tikra dalis ir įpročių, kaip kiekvienos šalies gyventojai elgiasi. Estijoje gyventojai labiau mėgsta eiti į restoranus, pirkti pusfabrikačius – jiems išleidžia daugiau pinigų. Tuo tarpu lietuviai ir latviai šiek tiek daugiau gamina namuose, nešasi į darbą pietus ir pan.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Mačiau, apklausoje gana keistai pasirodė – nors tai yra maža dalis žmonių – kad kai kurie sugeba išgyventi ir už 50 eurų.

– Iš tikrųjų, yra tokia dalis. Bet vėlgi, mes nežinome pilnos informacijos. Gali būti taip, kad jie turi tam tikrų rėmėjų ar net vaikai remia savo tėvus pensininkus ar pan. Tai jie gali išleisti mažai, tačiau jiems dovanoja arba remia kažkas kitas. Bet yra geria žinia iš šitos apklausos Lietuvoje, kad nėra labai didelio skirtumo tarp Top 3-jų miestų ir Top 6-8-erių. Yra skirtumas, bet labai menkas. Tai čia yra gera žinia, kad ir kituose miestuose žmonės gali sau išleisti, kad nėra tokios atskirties. Aišku, jeigu mes žiūrėtume giliau į miestelius, atskirtis vis tiek išlieka, ten žmonės turi kitas galimybes, patys daug ką užsiaugina, gamina namuose ir pan.

– Norėtųsi dar pasižiūrėti į amžiaus grupę. Tai, kiek mačiau, jaunimas maistui išleidžia panašiai kaip senjorai. Jūsų tai nestebina?

– Taip, tai yra tiesa. Jaunimas ir senjorai išleidžia šiek tiek mažiau negu gyventojai nuo 30 iki 50 metų maždaug. Yra kelios priežastys. Jaunimas, tai yra studentai, ne visi dirba ir ne visi gali tiek sau leisti. Senjorų pajamos irgi yra mažesnės. Tai iš vienos pusės nestebina. Iš kitos pusės, mes žinom, kaip jaunimas mėgsta labiau pramogauti ir mažiau valgyti namuose, tai čia yra tam tikras disonansas, kur atrodytų, kad galėtų būti atvirkščiai, jie galėtų išleisti daugiau. Bet iš finansinio raštingumo pusės, sakyčiau, kad čia yra gera žinia, jog jaunimas gyvena pagal savo galimybes.

– Gal galėtumėt pasidalinti savo patarimais, kaip neišleisti viso atlyginimo maistui? Nes kiek ankstesnės apklausos, ne Baltijos šalyse, bet bent Lietuvoje, skelbė, kad lietuviai maistui išleidžia ir nuo penktadalio, kai kurie ir 40 proc. atlyginimo. Tai kiek yra normalu išleisti maistui ir kaip sutaupyti šioje vietoje?

Lietuvoje vis dar yra pakankamai aukštas nesunaudoto išmetamo maisto procentas.

– Gerai išsivysčiusiose šalyse yra normalu maistui išleisti iki 10 proc. Lietuvoje yra išleidžiama iki 20 proc., bet jeigu palyginti su Vokietija, tai yra labai panaši proporcija. Tai, iš vienos pusės, atrodo, išleidžiame daugiau negu išsivysčiusios šalys, tačiau, kai pasilyginame su kitomis, yra tokių pačių šalių. Labai panašūs procentai yra aplinkinių Baltijos šalių, Lenkijos ir pan. Tačiau, kaip jūs ir sakėte, yra tam tikrų būdų, kur galima sutaupyti. Planuoti savo pirkinius, apsipirkinėti ne kasdien, o rečiau, apgalvoti, ką valgysite, gaminsite. Lietuvoje vis dar yra pakankamai aukštas nesunaudoto išmetamo maisto procentas. Artėja Kalėdos – vėlgi pagalvoti ir iš anksto pasiplanuoti. Vyksta įvairios nuolaidos, yra tam tikrų prekių, kurias galima nusipirkti, kai vyksta nuolaidos. Tai pasinaudoti tiesiog visais šitais būdais, bet, kad tą padaryti, reikia planuoti ir disciplinuoti save.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozui

Juozui portretas
Putinui sakyk ten až 5%

sasalinkit huju

sasalinkit huju portretas
grybauti dar pederagrastų gauja neuždraudė

R

R portretas
Čia ne maistas, o nuodai...
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių