– Kodėl kainos kyla labiau, nei nori valdžia ar žmonės?
– Kainos kyla, kalbant apie sausį, dėl valdžios sprendimų pasekmių. Padidėjo akcizai degalams, tabakui, alkoholiniams gėrimams. Padidėjo PVM tarifas šilumos energijai nuo 9 iki 21 proc. Atsirado saugumo dedamoji naujoms draudimo sutartims, atsirado akcizai saldintiems gėrimams. Iš esmės tai, ką turime sausį – infliacija, kuri istoriškai nėra didelė, tie 3 ar 3,1 proc. metinės infliacijos, – nemaža dalimi yra valdžios sprendimų pasekmė. Tikslas – papildyti biudžetą.
– Bet kiek šis kainų kilimas yra logiškai pagrįstas, o kiek iš tiesų jis priklauso nuo valdančiųjų socialdemokratų daugumos sprendimų ir kaip tai vertina pirkėjai?
– Pirkėjai suvokia šį padidėjimą, nes prie to esame įpratę. Alkoholis, tabakas brangūs ir toliau brangsta. Vartojimas po truputį mažėja. Klausimas, ar jis mažėja natūraliai, ar atsiranda pakaitalų. Biudžetą pildyti reikia. Be to, perkamoji galia toliau auga, todėl prekybininkams lengviau išlaikyti kainų lygį ar jas didinti. Reikia suprasti, kad minimali mėnesinė alga nuo sausio 1 d. padidėjo 12 proc. Ten, kur yra indeksacija, pavyzdžiui, patalpų valymo paslaugose, jei padidėjo MMA, atitinkamai padidėjo ir paslaugų kainos, verslo liudijimų kainos. Visa tai persiduoda kainoms.
– Atlyginimų augimas, taip pat ir minimali mėnesinė alga, didėja tam, kad žmonės turėtų daugiau pinigų ir galėtų daugiau įpirkti. Tačiau tuo pat metu auga ir kainos – yra tam tikras prasilenkimas.
– Nebūtinai. MMA augo 12 proc. Maistas ar krepšelis brango 3–4 proc., priklausomai nuo vartojimo struktūros, todėl tas augimas vis tiek lėtesnis. Šiais metais santykinai mažesnes pajamas gaunantys žmonės, pavyzdžiui, pensininkai, kurių pensijos auga apie 12 proc., turėtų jausti perkamosios galios didėjimą, nes maistas ar degalai tiek nebrangsta. Tiesa, šaltas sausis ir vasaris bei išaugusios šilumos kainos daro didelę įtaką ir tai visiems skauda.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Europos centrinio banko politikos tikslas – 2 proc. infliacija. Ar mes ją pasieksime, ar peržengsime ir tapsime brangesne valstybe?
– Šiais metais infliacija bus didesnė, tačiau Europos centrinio banko tikslas taikomas visai euro zonai. Mes esame šalis, kuri vejasi Europą pagal kainas – jos dar nėra visiškai europietiškos, išskyrus maistą. Todėl natūralu, kad infliacija Lietuvoje gali būti šiek tiek didesnė. Lietuvai normali infliacija yra tarp 2,5 ir 3 proc. Šiais metais ji bus didesnė dėl valstybės sprendimų. Taip pat žiūrėsime, kokią įtaką turės antros pakopos pensijų fondų lėšos, kiek didės vartojimas ir kiek prekybininkai kels kainas. Nuo balandžio laukia kitas etapas.
Mes esame šalis, kuri vejasi Europą pagal kainas – jos dar nėra visiškai europietiškos, išskyrus maistą.
– Kalbant apie dabar augančias kainas – akcizai, tabakas, alkoholis, degalai, šiluma – ar tai persiduos ir maisto produktų kainoms? Ar jau pastebėjote, kad nuo naujų metų kas nors pabrango, ir kiek dar brangs?
– Su maisto kainomis situacija kiek kitokia. Pernai maistas brango gana daug, visi tai pastebėjome. Tačiau dabar matyti teigiamesni pokyčiai – maisto kainų infliacija turėtų pradėti slopti. Kiek ji slops, priklausys nuo mažmenininkų. Matome, kad žemės ūkio produkcijos kainos mažėja. Ūkininkai, pieno gamintojai sako, kad žaliavinio pieno kaina sumažėjusi daugiau nei trečdaliu. Mėsa nebebrangsta, žuvis nebebrangsta, kakavos ir kavos pupelių kainos pradeda mažėti. Su tam tikru vėlavimu tai turėtų pasiekti ir mažmeninę rinką. Manau, kad šiais metais maisto kainų infliacija bus minimali. Tai šiek tiek raminantis veiksnys.
– Ar galime, kaip pirkėjai, sulaukti mažesnio kainų augimo, ar reikia pamiršti 2018 ar 2020 m. kainas? Ekonomistai sako – žiūrėkite ir į pilnėjančias pinigines, augančius atlyginimus. Tačiau vartotojai dažniausiai mato tik kainas.
– Tai ir yra pagrindinis klausimas – kas auga labiau, kainos ar pajamos. Tų kainų, kurios buvo prieš šešerius metus, daugeliu atvejų reikėtų nebesitikėti. Nebent būtų išskirtinai geras bulvių ar obuolių derlius ir įvyktų laikinas kainų sumažėjimas. Kalbant apie paslaugas, normalu, kad jų kainos kyla, nes didėja atlyginimai. Sunku tikėtis, kad, pavyzdžiui, valymo paslaugos pigs. Paslaugų kainos dažniausiai mažėja tik esant ekonominiam nuosmukiui. Galima diskutuoti, ar kai kurios kainos nėra per daug išaugusios, tačiau svarbiausia, kad kainų didėjimas būtų subalansuotas. Valdžia turėtų padėti verslui užtikrinti tą balansą.
(be temos)
(be temos)