- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žaliųjų pirkimų rodiklis šių metų trečią ketvirtį pasiekė 18,3 proc., 9,3 proc. punktais daugiau, palyginti su antru. Daugėja įstaigų, įmonių ir organizacijų, perkančių tik žaliai – jų jau yra 240. Šiemet per pirmuosius tris ketvirčius žaliuosius viešuosius pirkimus sėkmingiausiai vykdė Aplinkos, Teisingumo ir Kultūros ministerijos.
„Valstybė yra pusės materialinių investicijų užsakovė, todėl labai svarbu, kad pirkimai būtų kuo žalesni, skatintų antrinį žaliavų panaudojimą, energetinį efektyvumą, ekologiją ir inovacijas. Džiaugiamės tomis ministerijomis ir valstybinėmis energetikos bei transporto įstaigomis, kurios suka žaliųjų pirkimų keliu“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Trečio ketvirčio lyderių penketuke pirmauja Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijos, pasiekusios 100 proc. žaliųjų pirkimų. Nuo jų nedaug atsilieka Kultūros ir Aplinkos ministerijos, kurių žalieji pirkimai sudarė atitinkamai 99 proc. ir 78,2 proc.
Žaliuosius pirkimus didina ir Aplinkos ministerijai pavaldžios įstaigos. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius V. Into akmenų muziejaus žalieji pirkimai siekė 100 proc., Aplinkos projektų valdymo agentūros – 90 proc. pirmuosius du ketvirčius, o trečiąjį ketvirtį – 100 proc.
Tai rodo, kad prie Vyriausybės nustatyto tikslo nuo 2023 m. pirkti tik žaliai artėjame vis sparčiau. Vasarą priimtas Vyriausybės nutarimas numato, kad nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos žalieji pirkimai turi sudaryti ne mažiau kaip 10 proc. visų viešųjų pirkimų vertės, 2022 m. – 50 proc.
Valstybė yra pusės materialinių investicijų užsakovė, todėl labai svarbu, kad pirkimai būtų kuo žalesni.
Keisti pirkimo įpročius skatina šių pirkimų sistemos ir teisinio reglamentavimo tobulinimas, didesnis dėmesys žaliųjų pirkimų dalyvių konsultavimui. Už tai yra atsakingas vasarą įsteigtas Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) Darniųjų pirkimų skyrus, kuris glaudžiai bendradarbiauja su žaliųjų pirkimų dalyviais, rengia mokymus ir metodinę medžiagą pirkimų vykdytojams, tobulina informacines sistemas, kuriose vykdomi viešieji pirkimai, skatina informacijos apie žaliuosius pirkimus sklaidą.
Pavasarį Aplinkos ministerija patikslino žaliojo pirkimo sąvoką, nustatė paprastesnę ir lankstesnę jo vykdymo tvarką. Liepą priimtas Žaliųjų pirkimų įgyvendinimo 2021–2025 m. priemonių planas numato uždavinius ir jiems įgyvendinti skirtas priemones.
Numatyta, kad VšĮ Centrinė perkančioji organizacija LT (CPO), per kurią vykdomi viešieji pirkimai, plečia žaliųjų pirkimų reikalavimus atitinkančių produktų pasiūlą, elektroniniame kataloge pasiūlant produktus, kurie atitinka aplinkos apsaugos reikalavimus ir kriterijus visuose prekių, paslaugų ir darbų centralizuotų pirkimų moduliuose. 2021 m. trečiąjį ketvirtį per CPO įvykdytų žaliųjų pirkimų vertė siekė 41 proc.
Aplinkos ministerija toliau tobulina žaliųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Iki metų pabaigos bus atnaujinti statybų sektoriaus aplinkos apsaugos kriterijai.
2020-aisiais žalieji pirkimai, VPT duomenimis, sudarė 5 proc. visų viešųjų pirkimų vertės ir 2,4 proc. jų skaičiaus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ESO: dėl snygio elektros neturi 2 tūkst. vartotojų
Dėl savaitės pradžioje Lietuvoje iškritusio šlapio sniego elektros vis dar neturi daugiau nei 2 tūkst. vartotojų, daugiausia – Utenos ir Panevėžio regionuose, BNS informavo „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
Sugriežtinus patikrą rusiškų grūdų importo į Lietuvą neliko, bet išaugo jų tranzitas
Lietuvai prieš mėnesį sugriežtinus iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą įvežamų grūdų kontrolę, jų importas per šį laiką beveik sustojo, tačiau tačiau smarkiai išaugo tranzitas į kitas Europos Sąjungos (ES) rinkas,...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...