Kauno regiono pramonė atlaikė pandemiją

Kai kurių ekspertų vertinimu, tokio augimo nebuvo nuo 2008 m. Praėjusius metus vertinu kaip tikrai neblogus“, – sakė asociacijos prezidentas Marius Horbačauskas, AB „Volfas Engelmann“ generalinis direktorius.

Vienas iš pokyčių pačioje KKPDA yra tai, kad praėjusių metų birželio 29-ąją ataskaitinėje-rinkiminėje konferencijoje ilgametis asociacijos prezidentas Jonas Guzavičius vadovavimą perdavė ketverių metų kadencijai išrinktam M. Horbačauskui.

Prisitaikė prie sunkių sąlygų

Pasak naujojo KKPDA vadovo, prasidėjusi pandemija atnešė didelių neaiškumų, gal buvo ir kažkiek panikos. Kai kurios įmonės buvo sustojusios, nes didieji užsakovai nustojo pirkti produkciją, bet viskas grįžo į ankstesnes vėžes, o apimtis gal net ir padidėjo.

„2021 m. buvo geresni jau vien dėl to, kad išmokome dirbti pandemijos sąlygomis. Paaiškėjo, kad Lietuvos pramonės įmonės, ypač Kauno regiono, yra gana atsparios negandoms. Tradicines pramonės šakas pandemija paveikė mažiau, todėl ir valstybės pagalbos joms reikėjo mažiau. Valstybės asignavimai buvo aktualesni viešbučių, restoranų ir turizmo sektoriui, parodų organizatoriams, nes jų veikla buvo ribojama.

Tačiau išryškėjo dar vienas dalykas – sunyko tiekimo grandinės. Susidūrėme su nauja realybe, kad atsargas – ir produkcijos, ir žaliavų – turime laikyti didesnes. Šis poreikis atskleidė kitą problemą – sandėliavimo patalpų trūkumą. Jau 2021 m. antrojoje pusėje laukė kai kurie iššūkiai – didžiulis žaliavų ir energijos išteklių kainų augimas. Pramonėje dirbu apie 20 metų, tačiau nesu matęs, kad taip vienu metu viskas pradėtų brangti. Nežinomybė, kokios bus dujų ir elektros kainos, išlieka ir šiais metais. Reikės prisitaikyti prie naujų aplinkybių“, – kalbėjo KKPDA prezidentas.

Iššūkis – klimato kaita

M. Horbačausko teigimu, dar vienas iššūkis, kuris laukia Lietuvos įmonių, – klimato kaita. Apklausos rodo, kad tvarumas kol kas palyginti retai minimas tarp šalies įmonių prioritetų. Tačiau ši situacija netolimoje ateityje turės keistis. Įmonėms atsiveria galimybės pasinaudoti ES atsigavimo fondo lėšomis, iš kurių Lietuva bent 841 mln. eurų galės skirti kovos su klimato kaita ir žaliosios transformacijos priemonėms įgyvendinti. Per pandemiją klimato kaitos ar žalumo problemų sprendimas sustojo. Ilgainiui bus grįžtama prie žaliojo kurso, pramonės transformacijos, žiedinės ekonomikos. Perėjimas prie atsinaujinančių išteklių turės įtakos įmonių veiklai ilguoju laikotarpiu. Štai tokios ateities tendencijos. Pokyčių įvyko ir Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacijoje. Visuotinės narių konferencijos metu ketverių metų kadencijai išrinktas naujas prezidiumas. „Sulaukiau jūsų pasitikėjimo išrenkant mane asociacijos prezidentu. Šį pasitikėjimą labai vertinu ir branginu. Nuoširdžiai dėkoju už ilgametį darbą asociacijoje prezidentui J.Guzavičiui. Kartu toliau tęsime pradėtus darbus. Sieksiu, kad asociacija būtų matoma, girdima ir lyderiaujanti verslo organizacija Kauno regione“, – sakė M.Horbačauskas.

Vizija ir strateginiai tikslai

Pernai vasarą visuotinės narių konferencijos metu ketverių metų kadencijai išrinktas ir naujas KKPDA prezidiumas. Naujai suburta vadovų komanda išsigrynino, kokia asociacijos misija, pasitarė dėl vizijos, suformulavo strateginius tikslus.

2021 m. buvo geresni jau vien dėl to, kad išmokome dirbti pandemijos sąlygomis.

„Pagrindinis tikslas – pramonės transformavimas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas. Labai svarbu, kad pramonė būtų konkurencinga, todėl pabrėžiamas ir konkurencinių pranašumų sukūrimas. Jeigu kalbėtume tik apie verslą, būtų vienas kelias, bet kai kalbama apie transformacijas, pokyčius ir perversmus visame pasaulyje – be mokslo šį kelią verslas nueis sunkiau. Be galo svarbios ir visuomenės pastangos. Tad norime sujungti tiek interesus, tiek pastangas. Suvokimas, kad tai tik verslo reikalai, nėra ateities sėkmės garantas. Reikia žiūrėti plačiau, – sakė M. Horbačauskas. – Būtinas aktyvesnis verslo dalyvavimas konfederacijos ir asocijuotų struktūrų veikloje, nes tik stiprus ir vieningas verslas gali būti išgirstas ir išklausytas. Mūsų asociacija turi potencialą augti. Visi matome, kiek investicijų ateina į Kauną ir visą Kauno regioną, kiek stiprių įmonių veikia visame Kauno regione, tad potencialas augti ir plėstis yra labai didelis ir neišnaudotas. Tam reikia labai kryptingo ir tikslingo veikimo.“

Asociacijos istorija

1930 m. balandžio 12 d. buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje gamybininkų ir prekybininkų organizacija – Lietuvių prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjunga, kuri vėliau pasivadino Verslininkų sąjunga.

Pagrindiniai šios sąjungos tikslai, kaip skelbė jos įstatai, buvo „kelti ekonominę lietuvių tautos gerovę, jungiant visus lietuvių prekybininkus, pramonininkus ir amatininkus, rūpinantis jų teisiniais, ekonominiais ir kultūriniais reikalais, keliant jų specialybės kvalifikaciją, remiant Lietuvos prekybą, pramonę ir amatus“. Sąjunga gynė savo narių interesus valstybinėse įstaigose, visuomeninėse organizacijose, organizavo juridinę pagalbą.

Po beveik 60 metų, 1989 m. gruodžio 22 d., buvo įsteigta Kauno pramonininkų asociacija. Formuojantis naujiems veiklos prioritetams ir prisijungiant naujiems nariams, 1996 m. rugpjūčio 15 d. asociacija perregistruota ir pavadinta Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociacija. Jos misija ir veiklos prioritetai išliko iki šiol.

KKPDA – savarankiška pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas yra suvienyti Kauno regiono pramonės įmones, kitus juridinius ir fizinius asmenis, vadovaujantis geranoriškumo ir tarpusavio supratimo principais atstovauti narių teisėtiems interesams ir juos ginti valstybinės, vietos valdžios ir kitose institucijose, siekiant valstybės ir verslo bendruomenės socialinės, ekonominės ir finansinės politikos suderinamumo. Asociacijai priklauso įvairių pramonės šakų ir teikiamų paslaugų įmonės, mokymo įstaigos ir advokatų kontora.