Nevienodas teisingumas
Pirkdami juvelyrinius gaminius, dažniausiai pasikliaujame etikete ir joje nurodyta praba. Retas pirkėjas kišenėje nešiojasi lupą, kad patikrintų smulkų papuošalo ženklą. Šį darbą – rinkoje esančių tauriųjų metalų priežiūrą ir kontrolę – atlieka VšĮ Lietuvos prabavimo rūmai (LRP).
LPR savo veiklą deklaruoja skambiu šūkiu: „Inspektorius – ne baudėjas, o konsultantas!“ Tačiau Lietuvos juvelyrų asociacija pateikia svarių kontrargumentų tokiam demonstruojamam įstaigos draugiškumui.
Patikrinimų metu LPR aptiko juvelyrinių dirbinių su neautentiškais, galbūt padirbtais valstybiniais kontroliniais prabavimo ženklais (VKPŽ). Abiem atvejais gaminiai buvo išimti iš prekybos, tačiau nuo šio momento LPR sprendimai kardinaliai išsiskyrė.
Vienu atveju dirbiniai buvo konfiskuoti, o medžiaga dėl galimo klastojimo perduota policijai. Tai suprantama procedūra: pradėtas tyrimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Tačiau kitu atveju drama baigėsi nė neprasidėjusi. Užuot kreipęsi į teisėsaugą, LPR pasisiūlė nupirkti gaminius su padirbtais ženklais iš juos parduodančios įmonės.
Dvigubi standartai
Lietuvos juvelyrų asociacijai (LJA) tokia dviprasmiška teisybė neprasprūdo pro akis. Apie situaciją informuota Finansų ministerija, kuri yra LPR veiklą prižiūrinti institucija.
Ministerija neneigė žinanti apie šiuos atvejus ir asociacijai atsiųstame rašte pateikė stebinantį paaiškinimą: „Šiuo atveju buvo priimtas sprendimas įsigyti tauriųjų metalų gaminius su padirbtais (suklastotais) VKPŽ, nurodant, kad jie galėtų būti panaudoti LPR veikloje kaip lydinių etalonai. Įsigijus minėtus gaminius, jie buvo panaudoti naujų adatų-etalonų gamybai.“
Tokia logika kelia pagrįstų abejonių. „Aš čia įžvelgčiau sprendimus priimančio vadovo piktnaudžiavimą. Atvejai – identiški, o sprendimai – nevienodi. Kodėl?“ – klausia LJA vadovas Edenas Mankauskas. Jis ironizuoja, kad tokia praktika gali priminti net nusikaltimo pėdsakų naikinimą: nupirkti gaminiai su neautentiškais ženklais tiesiog išlydomi.
Finansų ministerija, komentuodama situaciją „Kauno dienai“, patikino: „Dėl jūsų minimo atvejo Finansų ministerija atliks vertinimą.“ Bus vertinama, ar LPR vadovas ir kiti atsakingi asmenys tinkamai vykdė savo pareigas.
Aš čia įžvelgčiau sprendimus priimančio vadovo piktnaudžiavimą.
Funkcijų supainiojimas
Dvigubi standartai privertė LJA atidžiau peržvelgti ir kitus institucijos veiksmus. Pastebėti net dokumentų datų ir numeracijos neatitikimai: pavyzdžiui, dokumento numeris rodo vėlesnę seką, nors jo data yra ankstesnė.
Asociacija pabrėžia ir sisteminę problemą: LPR patys įspauduoja valstybinius ženklus ir patys juos tikrina. Vienoje institucijoje sutelktos paslaugų teikimo ir kontrolės funkcijos sukuria interesų konfliktą. LPR gauna pajamas iš įmonių už prabavimo paslaugas, todėl gali būti linkusi švelninti kontrolę „geriems klientams“, kad išlaikytų paslaugų apimtį.
„Yra situacija, kai LPR teikia paslaugas ūkio subjektams, juos kontroliuoja ir juos pačius baudžia“, – sako E. Mankauskas ir siūlo atskirti šias funkcijas skirtingoms įstaigoms. Tačiau Finansų ministerija reformos būtinybės nemato ir teigia, kad funkcijų atskyrimas „apsunkintų valstybinę priežiūrą“.
Valdymo permainos
Nors funkcijų atskirti neketinama, tam tikrų pokyčių LPR sulauks. 2025 m. atliktas vidaus auditas atskleidė rizikas valstybės lėšų naudojimo, darbo krūvių ir rizikų valdymo srityse.
Siekdama stiprinti kontrolę, Finansų ministerija peržiūrėjo įstaigos valdymo struktūrą. Artimiausiu metu bus sudaryta kolegiali valdyba, kuri turėtų užtikrinti skaidresnį strateginį planavimą ir geresnį rizikų valdymą. Iki šiol LPR vadovas buvo skiriamas vienasmeniu ministro įsakymu, o tai palikdavo erdvės subjektyviems sprendimams, dėl kurių šiandien ir kyla tiek daug klausimų.
(be temos)
(be temos)