– Kokios būklės yra Lietuvos ekonomikos sveikata?
– Pakankamai gera. Ir net tam tikra prasme apgaulingai gera. Turime tikrai stiprų vidaus vartojimą. Preliminarūs duomenys rodo, kad balandžio mėnesį nemaža suma pinigų, atsiimtų iš antrosios pensijų pakopos, buvo išleista.
Kai kurių prekių kategorijų pardavimai labai stipriai išaugo – televizorių, mobiliųjų telefonų, kitų išmaniųjų įrenginių, buitinės technikos. Taip pat matome neblogus investicijų rezultatus.
2,5 procento metinis ekonomikos augimas neparodo realios situacijos, kuri yra šiek tiek geresnė. Šalta žiema pristabdė tiek vartotojų norą išlaidauti, ypač vasario mėnesį, tiek investicijas, nes statybos darbai negalėjo būti vykdomi arba galėjo būti vykdomi ne visa apimtimi.
Teigiamus rezultatus pademonstravo pramonės sektorius, ypač stipriai auganti inžinerinė pramonė. Matome, kad kelios vis labiau augančios įmonės labai prisideda prie šio rodiklio. Viena jų – „Teltonika“, paskelbusi labai gerus rezultatus.
Taip pat matome, kad mūsų biotechnologijų įmonės atrodo tikrai labai gerai, o paslaugų sektorius stipriai juda į priekį, nors darbuotojų skaičius nustojo augti.
– Ką rodo Lietuvos eksporto ir importo rodikliai?
– Praėjusiais metais buvo labai daug nuogąstavimų dėl Donaldo Trumpo, todėl dabar turime šiek tiek kitokią palyginamąją bazę. Praėjusių metų sausį ir vasarį eksportas buvo didžiulis, todėl šių metų sausio ir vasario rezultatai, lyginant su praėjusių metų duomenimis, nebuvo tokie geri.
Dar vienas rodikliams įtakos turintis veiksnys – šių metų turbulencijos, tai yra krizė naftos rinkoje. Visi bandė užbėgti įvykiams už akių ir iš anksto užsitikrinti tam tikrą produkciją, todėl tai vėl sukėlė laikinus šuolius. Į statistiką reikėtų žiūrėti atsargiai.
– Pasigirsta kalbų, kad ateina krizė, kokios dar nematėme. Ar matote tokių ženklų?
– Dabar labai daug pinigų įliejama į rinką. Tam turi įtakos ES projektų lėšos, dosnus valstybės biudžeto išlaidų augimas, gausybė įvairių projektų.
Šis ciklas yra pakankamai inertiškas, o ekonomikos augimas – šiek tiek apgaulingas. Šiais metais, bent jau skaičiuose, lėtėjimo galime visai nepamatyti arba pradėsime jį matyti tik pačioje metų pabaigoje.
Aišku, pamatai silpsta, aižėja. Daug kur kontraktai pasirašyti su tam tikru indeksavimu, nes daug kas nudegė 2022 metais. Todėl dabar, kylant žaliavų kainoms, projektas, kuris iš pradžių buvo suplanuotas už vieną kainą, gali kainuoti gerokai brangiau – kaina gali išaugti 10–20 procentų.
– Kokių klaidų valdžia turi nedaryti, kad nepakliūtume į recesijos zoną?
– Visų pirma – nešokti į tą pinigų įliejimo traukinį, o imtis fiskalinės drausmės ir vykdyti anticiklinę politiką. Kai ekonomika sulėtės, o tai yra neišvengiama, 2028–2029 metais turėtume turėti tam tikrą rezervą.
Tai pasiekti bus sudėtinga, nes šis laikotarpis sutampa su rinkimų ciklu. Be to, turime remti tas verslo ir ekonomikos šakas, iš kurių vėliau būtų galima rinkti mokesčius.
Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)