- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tiek tautinio paveldo kūrėjus, tiek gamintojus stipriai paveikė karantinas, apribojęs ir mokymus, ir pardavimus, tuo pačiu - ir gamybą. Tautinio paveldo kūrėjai turi pasiūlymų, kaip sušvelninti karantino pasekmes, bet jie lieka neišgirsti, sako Žemės ūkio rūmams (ŽŪR) priklausančios Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos pirmininkė Jolanta Kubolienė.
„Karantinas mus užklupo tuo metu, kai tautinio paveldo kūrėjai bei gamintojai turi progų daugiausia užsidirbti, kad galėtų išsilaikyti visus metus. Daugiausia įvairių švenčių ir panašių renginių organizuojama pavasarį bei vasarą, o jau žinome, kad viso to dar kelis mėnesius nebus, o ir vėliau ir mugės, ir šventės bus kuklesnės. Praradome parodą „Ką pasėsi“, pavasarinę Kauno mugę, šventę „Kauno dienos“. Matyt, labai pasikeis „Jūros šventė“ uostamiestyje, ir nežinia, ar ten bus vietos tautiniam paveldui. Be to, sumažėjo galimybių produktus siūlyti ir mažesniuose miesteliuose. Gamintojų, kurie galėjo prekiauti turgeliuose, apyvarta sumažėjo apie 30 proc.“, – sakė asociacijos vadovė.
Pasak jos, visišką štilį šiuo metu išgyvena gaminantys ne maisto produktus. Tiesa, kai kurių maisto produktų gamintojai dar turėjo nuo kovo vidurio šiek tiek darbo, tačiau – gerokai mažiau. Juk gaminiai tai - išskirtiniai. Pavyzdžiui, pagal tautinio paveldo tradicijas gaminamus saldainius, obuolių sūrius žmonės dažniausiai perka įvairioms šventėms, vaišėms neeilinėmis progomis, o karantino metu net asmeninių šeimos švenčių neliko.
Obuolių sūrius slegianti Vaida Paulė karantiną prilygina jos puoselėjimo verslo krachui. Nes net 99 proc. savosios produkcijos ji parduodavo kasmet per Lietuvą šurmuliuodavusiose mugėse, bet jų nebėra.
„Nors lietuviai žino, kas yra obuolių sūris, vis dėlto pirkėjams reikia papasakoti, sudominti. Jeigu obuolių sūrį tik padėsi lentynoje ir tylėsi, – nedaug parduosi. Mūsų darbas šįmet pasibaigė su Kaziuko muge Vilniuje. Jei ne ji, būtų visai blogai. Produktų dar turime, jie laukia pirkėjų. Turgeliuose neprekiaujame, nes mūsų gaminamas sūris yra išskirtinis. Turgeliuose būna pigesnių sūrių, neretai pagamintų, kaip mes sakome, bobučių, bet nerasite tokių, kokius gaminame mes. Bobutės sūrį pagamina per dieną, o mes sūrį gaminame net tris mėnesius! Kita savikaina, kitokia kokybė“, – pasakojo tautinio paveldo puoselėtoja, pripažindama, kad išeities neradus, jai teko stabdyti obuolių sūrių gamybą ir laukti.
„Valstybės parama mums neprieinama. Tie, kurie pasiūlė paramą, tikriausiai neįsivaizduoja, kaip mes dirbame. Mes, smulkieji gamintojai, išgyvename sunkiai, o dabar apyvartinės lėšos guli sandėlyje, ir nežinia, kada jas atgausime. Tačiau esu optimistė – virusai ateina ir išeina, o mes, tikiuosi, išliksime!“ – viliasi V. Paulė.
Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos pirmininkės J. Kubolienės patikinimu, valstybės (Žemės ūkio ministerijos) kuklios paramos gali tikėtis tik dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimus. Bet, pavyzdžiui, tuo papildomai užsiimantys ūkininkai jau negali pretenduoti į paramą. Be to, tautiniam paveldui skiriamos valstybės paramos didžioji dalis yra tikslinė –dalyvauti renginiuose arba, pavyzdžiui, sertifikavimui (naujiesiems nariams,) ir labai mažai paramos skiriama edukacijai.
Anot ŽŪR Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėjos Sonatos Kubilienės, gegužės 8-ąją baigėsi paraiškų teikimo terminas pagal priemonę „Tautinio paveldo išsaugojimas“. Tačiau šio kvietimo paraiškoms finansuoti skiriama tik 169 000 Eur. Teikiant paraiškas, reikėjo surašyti planuojamus renginius, tačiau garantijų, kad tie renginiai įvyks, nėra. Vadinasi, net ši kukli parama tautinio paveldo gamintojų bei kūrėjų gali ir nepasiekti.
„Vien dėl to, kad neliko renginių – mugių, parodų, kuriose dalyvaudavome, mūsų apyvarta sumažėjo apie 30 proc. Išsigelbėjome, nes prekiaujame ūkininkų turgeliuose Vilniuje. Pirkėjų, žinoma, mažiau sulaukiame, bet turime savo ištikimų pirkėjų. Suprantu, kad viruso reikia saugotis, bet kai pagalvoji, kai įsigilini, kai saugaisi, tai matai, kad didesnį poveikį padarė baimė. Manau, baimės šleifą jausime visus šiuos metus“, – nuogąstauja kitas tautinio paveldo kūrėjus bei gamintojus jungiančios asociacijos narys Gintaras Rugys, kepantis duoną.
Ieškodami būdų, kaip išgyventi, tautinio paveldo puoselėtojai viliasi, kad bus išgirstas jų pasiūlymas ir leista jiems prekiauti pagal tautines tradicijas.
„Suprantu, kad viruso reikia saugotis, mes ir saugomės. Tačiau sąlygos visiems turėtų būti vienodos. Štai, didieji prekybos centrai dirbo. Ir tegul dirba. Kavinės į gatves ir aikštes išėjo dar kelioms savaitėms likus iki birželio. Jeigu laikaisi karantino taisyklių, tai ir dirbi. Bet juk ir mes galėtume savo produktais prekiauti, laikydamiesi nustatytų atstumų ir kitokių reikalavimų.
Jeigu mes esame tautinio paveldo kūrėjai ir gamintojai, tai gal irgi turime teisę prekiauti savo gaminiais taip, kaip tai darė mūsų protėviai – miestelių aikštėse? Tarkim, susirenka į amatininkų mugę 10–20 amatininkų, pasidaliname teritoriją – vienas nuo kito per 5–10 metrų ir taip prekiaujame. Tai nekainuotų, o mes galėtume išgyventi“, – įsitikinęs senojo kubilininkystės amato puoselėtojas Vitalius Striuogaitis.
Šiuo metu Lietuvoje gaminama beveik 3 tūkst. sertifikuotų tautinio paveldo produktų. Daugiausia tai – tradiciniai gaminiai, kurių priskaičiuojama net pustrečio tūkstančio pavadinimų (iš jų 30 proc. maisto produktų), Likę (443) – tradicinių veislių augalai, gyvūnai ir jų produktai, o 13 – tradicinės paslaugos. Šalyje yra apie 150 atestuotų tradicinių amatų meistrų, veikia 37 sertifikuotos tradicinių amatų mokymo programos bei apie 800 tautinio paveldo produktų kūrėjų (tradiciniai amatininkai ar juridiniai asmenys).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...