Kam verta išeiti iš antrosios pensijų pakopos?

„Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ apie pensijų fondų įtaką žmonių pasirinkimui diskutavo Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas (toliau – A. S.), „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas (toliau – Ž. M.), „Artea Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas (toliau – V. R.), VU ekonomistas prof. Romas Lazutka (toliau – R. L.), „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė (toliau – D. G.)

– Kokių žmonių klausimų sulaukia „Sodra“?

– D. G.: Daugiausia žmonės klausia patarimų, kurių mes negalime dalinti – kiekvienas individualiai pats turi nuspręsti. Kitas dažnas klausimas – kiek jie galės atsiimti pinigų iš pensijų kaupimo. Žmonės nesupranta, kad kol kas niekas negali pasakyti, kiek tų pinigų jie galės atsiimti, nes tai bus žinoma tik balandžio mėnesį.

Praėjusią savaitę atidarėme atnaujintą pensijų kaupimo skaičiuoklę, kurioje jau yra numatytas scenarijus „noriu pasitraukti iš kaupimo“. Taip pat savo gyventojo paskyroje žmogus jau mato didelę dalį informacijos. Trūksta mums vienintelio dydžio, t. y. sukaupto turto vertės, bet jei žmonės bus kantrūs ir palauks iki sausio, tada jau galės matyti viską: kiek preliminariai jie galės atsiimti, kiek bus pervesta į „Sodrą“ ir panašiai.

– Kaip ir kam tas langas atsiveria?

– D. G.: 2026 metais įvyksta daug pokyčių – tiek tiems, kas lieka kaupime, tiek tiems, kas nori pasitraukti. Tiems, kas nori likti, atsiranda daugiau galimybių: atsiimti dalį turto anksčiau, negu sukanka senatvės pensijos amžius, neribotai stabdyti kaupimą. O tiems, kas nori pasitraukti, galios kelios taisyklės. Nesvarbu, kurią dieną bus pateiktas prašymas, visi prašymai bus vykdomi vienu metu, pasibaigus ketvirčiui ir vienoda kaina. Todėl tikrai nereikia skubėti.

Nesvarbu, kurią dieną bus pateiktas prašymas, visi prašymai bus vykdomi vienu metu, pasibaigus ketvirčiui ir vienoda kaina. Todėl tikrai nereikia skubėti.

Dalis pinigų bus grąžinama žmonėms, kita dalis bus pervedama į „Sodrą“, kadangi žmogus nebevykdo savo įsipareigojimų kaupti iki senatvės. Reiškia, ta dalis, kurią sudaro „Sodros“ ir valstybės įmokos, bus pervedama į „Sodrą“ ir pavirs individualiais pensijų apskaitos vienetais.

– Žmonės įsivaizduoja, kad jei sukaupė dešimt tūkstančių, tai visus juos galės pasiimti. Taip nebus?

– D. G.: Bus labai įvairiai. Gali būti, kad žmogus gaus 70 procentų sukauptos sumos, o gali būti ir mažiau nei 50 procentų. Jei žmogus 2019 m. sustabdė kaupimą, iki to laiko nebuvo privaloma mokėti asmeninių įmokų, tai reiškia, kad jis neturės ką atsiimti, išskyrus investicinę grąžą.

Kiekvienas gyventojas šiomis dienomis gaus pranešimą į savo „Sodros“ paskyrą, kuriame bus labai detaliai informuota, ką daryti ir į kokius veiksnius reikėtų atsižvelgti pasitraukiant, taip pat – kokie pokyčiai laukia tų, kas lieka. 

Todėl raginu visus žmones – tiek tuos, kurie žino, ar kaupia, tiek tuos, kurie nežino, prisijungti prie sodra.lt, pasirinkti gyventojo paskyrą ir pasižiūrėti informaciją. 

Ten bus matoma, ar žmogus kaupia, ar yra sustabdęs kaupimą, kiek įmokų sumokėta, kokia dalis sugrįš į „Sodrą“ ir kiek bus pervesta pačiam žmogui. Nuo sausio 2 d. informacija bus pilnai atnaujinta.

– Lietuvos bankas išplatino informaciją, kaip gali atrodyti pasitraukimai iš antrosios pakopos. Dvi grupės, dvi bangos po dvidešimt procentų prognozuojamos 2026 m. pradžioje ir 2027 m. pabaigoje. Pirma grupė – šiek tiek mažesnių pajamų, antra – aukštesnių, ir visumoje po dvidešimt procentų. Ar prognozės gali kisti?

– A. S.: Mane šie „būrimai“ nė kiek neįtikina. Jeigu pasižiūrėsime, apklausos rodė, kad devyni iš dešimt nori pasitraukti, vėliau – aštuoni iš dešimt, po to šis skaičius vis mažėjo. Iš pradžių buvo kalbama, kad pasitrauks 60 procentų. Manau, kad reikia palaukti. Kodėl mes nepasitikime Lietuvos žmonėmis? Jie turi galvas ant pečių ir supranta, kam reikia pinigų ir kodėl.

Jei žmogus dvidešimt metų dalyvauja draudime ir sukaupė normalią sumą, vargu ar jis pasiims tuos pinigus, pasitrauks ir investuos kažkur kitur. Viskas priklauso nuo vidutinės sukauptos sumos – ji dabar siekia apie septynis tūkstančius eurų. 

Jei žmogus dvidešimt metų dalyvauja draudime ir sukaupė normalią sumą, vargu ar jis pasiims tuos pinigus, pasitrauks ir investuos kažkur kitur. 

Kažkas yra sukaupęs ir po penkiolika, vadinasi, kitiems lieka apie keturis tūkstančius eurų. Manau, kad pirmiausia pasitrauks tie, kurie turi labai mažai sukaupę.

– Kaip jūs prognozuojate ir suprantate šios pasitraukimo reformos galutinį rezultatą?

– Ž. M.: Matome, kad procentinės planuojančių pasitraukti dalys daugelyje institucijų prognozuojamos kaip santykinai konservatyvios. 

Lietuvos bankas iš pradžių prognozavo tik 2026-uosius metus, dabar į prognozes įtraukti ir 2027-ieji – po dvidešimt procentų išeinančių. Kitos institucijos prognozuoja 20–30 procentų.

Manau, kad šis skaičius gali būti didesnis, bent jau vidutiniškai. Tačiau vidurkis nėra labai patikimas matas. Gali būti du scenarijai. Vienas – jei pasitrauks santykinai nedidelė kaupiančiųjų dalis. Tačiau jei žmonės pradės matyti, kad traukiasi vis didesnė dalis, tai gali paskatinti bandyti „išbėgti“ ir visus likusiuosius, o tas procentas gali tapti labai didelis.

Manyčiau, kad tai nėra pats tinkamiausias metas. Lietuva dabar yra spartaus augimo kelyje, turėsime labai daug lėšų, ateisiančių iš Europos Sąjungos, taip pat – rekordinė ES parama krašto apsaugos finansavimui. Pasižiūrėkime į būsto rinką – rodikliai tiesiog „raudonuoja“.

– Ar ši situacija išbalansuoja žmonių protus?

– R. L.: Žmogaus nejudina, jei jis nenori naudotis tomis galimybėmis. Jeigu žiūrime į ilgąją perspektyvą, tokio pobūdžio sistemos buvo klaidingai įdiegtos pokomunistinėse šalyse. Aš jas vadinu „nelabai gimusiais kūdikiais“, kurie vis iš naujo reanimuojami.

Aiškaus būdo, kaip pakeisti sistemą taip, kad ji būtų visuotinė, kaip buvo sumanyta anksčiau, nėra.

Aiškaus būdo, kaip pakeisti sistemą taip, kad ji būtų visuotinė, kaip buvo sumanyta anksčiau, nėra. Visose pokomunistinėse šalyse prasideda bangos, kai žmonėms leidžiama išeiti, laikinai sustabdyti kaupimą, nebemokėti arba mokėti mažiau įmokų. Nėra gero pavyzdžio, nes pats sumanymas yra klaidingas.

– Kur ši reforma mus nuves?

– V. R.: Nuo sausio 1 d. įvyks du dideli pokyčiai. Vienas – labai teigiamas, kitas, ko gero, labiau neigiamas. Pasitikėjimas pensijų fondais turėtų labai stipriai išaugti, net iki maksimalaus lygio. Jei žmogus kaupia, jis mato tam tikrą sukauptą sumą ir gali pasiskaičiuoti, kiek jam gali būti grąžinta.

Matome viešus pavyzdžius, kai žmogus, sukaupęs gana nedidelę – 1,4 tūkst. eurų – sumą, klausia, kiek jis galėtų atsiimti. Jo užklausoje matyti, kad investuota dalis yra 600 eurų. Reikia suprasti, kad tie pinigai nepradingo – maža to, jie nenuvertėjo ir neprapuolė, jie daugiau nei padvigubėjo.

Visas „Žinių radijo“ interviu – vaizdo įraše: