- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Kalafioras padėjo prisiminti smulkiuosius prekybininkus
Lietuviai vis dažniau didelius prekybos centrus iškeičia į mažesnes krautuvėles, pastebi DNB banko vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka. Kai kurie pirkėjai tarsi iš naujo jas atrado po simbolinio didžiųjų prekybos tinklų boikoto užpraėjusią savaitę, LRT.lt sako Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė.
„Lietuviai nėra linkę apsipirkti mažose krautuvėlėse, tačiau pratinasi tai daryti, nes pamatė, kad tai – naudinga“, – kalba Z. Sorokienė.
Savo ruožtu J. Rojaka pažymi, kad besiformuojantis lietuvių įprotis atsispindi ir statistikoje: „Remiantis statistika, praėjusiais metais žmonės pradėjo daugiau pinigų leisti mažose specializuotose sūrio, mėsos, ekologiškų prekių parduotuvėse. Vartotojai pradėjo ieškoti kitokių produktų, nei gali rasti prekybos centruose, tačiau tokia tendencija labiau pastebima tik didmiesčiuose.
Tai lėmė pajamų augimas, kintanti apsipirkimo kultūra ir didėjantis pasirinkimas. Be nuoseklaus pajamų augimo tokioms parduotuvėms suklestėti ir išgyventi būtų sunku.“
Anot Z. Sorokienės, tris dienas trukusi didžiųjų prekybos centrų boikoto akcija, sugalvota pastebėjus itin aukštą žiedinio kopūsto kainą, leido žmonėms iš naujo atrasti mažas parduotuvėles, turgavietes. „Jų prekybininkai akcijos metu teigė pajutę padidėjusį pirkėjų srautą“, – tikina pašnekovė.
Mėgsta didelius prekybos centrus
Nors pamažu atsigręžia į nedideles krautuvėles, lietuviai labai mėgsta didelius prekybos centrus, kuriuose prekių asortimentas yra didesnis, nei jiems kada gali prireikti.
„Taip yra todėl, kad išsilaisvinus iš Sovietų Sąjungos prekybos centrai ir prekių gausa mums buvo didelė naujiena. Išgyvenome laikotarpį, kai prekyba buvo suvaržyta, o prekių trūkumas buvo kasdienybė. Kai pradėjo kurtis dideli prekybos centrai, visi puolė gėrėtis prekių gausa, tvarka centruose.
Čia yra to laikmečio savivaldos institucijų kaltės: jie, užhipnotizuoti naujų galimybių, prekių gausos, nekontroliavo proceso ir neįžvelgė, kokią naudą valstybei ir jos ekonomikai teikia smulkusis verslas“, – kalba Z. Sorokienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Atminimo lenta H. Perelšteinu...
-
Vilniuje – G. Kirkilo laidot...
-
Šeštoji RESC ciklo su kandid...
-
Vilniuje atsisveikinama su G. ...
-
Lietuvoje prisnigo...
-
Balandžio mėnesio Kauno tary...
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiauPraėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus10Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolųĮmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiamsRusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...
