Nors atsisakyta Gintauto Palucko Vyriausybės idėjų, kurios būtų kainavusios papildomai – lengvatinio PVM vaisiams ir daržovėms, nusisukta nuo idėjos dėl Regionų ministerijos, kurios steigimas, skaičiuota, būtų atsiėjęs 2 mln. eurų, akivaizdu, kad programoje įrašyti nauji ir senesni dalykai kainuos. Tačiau naujų mokesčių būsimoji Vyriausybė įvedinėti nežada niekam, išskyrus bankams – taikyti jiems „finansinio stabilumo mokestį, skaičiuojant nuo įsipareigojimų“. Pensijas sparčiau indeksuoti žadama pasitelkus lėšas iš „Sodros“ rezervo.
Tačiau Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio teigimu, visgi Vyriausybės programa kelia tam tikrų klausimų. Anot jo, tai, kad Vyriausybė žada neįvedinėti naujų mokesčių, nereiškia, jog po kurio laiko nesugalvos kelti esamų.
„Mano optimizmui pagrindo kol kas nėra. Turiu įtarimą, kad paliktos galinės juodos durys, pro kurias bus galima įeiti po poros metų, jei reikės surinkti daugiau pinigų ir vėl kelti mokesčius“, – sakė A. Romanovskis.
„Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis tikino, kad tai, kiek realūs pažadai neįvedinėti naujų mokesčių, paaiškės tvirtinant kitų metų biudžetą, kai bus konkrečiai suskaičiuota, kiek reikia lėšų įsipareigojimams ir ar jų užtenka iš ekonomikos augimo.
Ekonomistas kritikavo norą papildomai apmokestinti bankus. Pasak N. Mačiulio, bankai jau ir dabar moka indėlių ir investicijų draudimo įmokas nuo turimų įsipareigojimų, o tai skamba labai panašiai kaip tai, kas įrašyta naujosios Vyriausybės programoje.
„Lietuva ieško stambių investuotojų, kurie galėtų investuoti Lietuvoje, ypač finansų sektoriuje. Dar vienas mokestis, nukreiptas į vieną konkretų sektorių, būtų blogas signalas užsienio investuotojams“, – teigė N. Mačiulis ir pridūrė, kad vargu, ar iš naujo mokesčio surinktos lėšos atsvertų žalą, kuri bus padaryta Lietuvos investiciniam įvaizdžiui.
A. Romanovskis tokį mokestį pavadino „bankų spardymu ir skalpavimu“. Jis pabrėžė, kad galiausiai dėl šio mokesčio nukentėtų vartotojai, nes bankai didesnius mokesčius perkeltų jiems, didindami mokesčius už paslaugas.
A. Romanovskio teigimu, I. Ruginienės Vyriausybės programoje aiškiai matyti socialinė kryptis ir tai yra gerai. Visgi jis pažymėjo, kad pensijų indeksavimui naudojant „Sodros“ rezervą reikėtų elgtis atsakingai ir užtikrinti, kad lėšos bus naudojamos tvariai ir tai neatsilieps ateities pensininkams.
N. Mačiulis prognozavo, kad greičiausiai atsilieps, nes ateityje pensinio amžiaus žmonių bus daugiau, o darbingo amžiaus žmonių – mažiau.
„Priimtas sprendimas leisti pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos. Žmonės, kurie nuspręs pasitraukti, negalės pasiimti visų pinigų, trečdalis lėšų keliaus į „Sodros“ rezervą. Vyriausybė turbūt galvoja apie tai, kad po poros metų ten bus daugiau nei 5 mlrd. eurų ir juos galima įdarbinti jau dabar. Tačiau tos lėšos turėtų užtikrinti ateities pensijas. Jei „Sodros“ rezervas bus išnaudotas dabarties poreikiams, ateities pensininkai bus nuskriausti“, – komentavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas.
N. Mačiulis ir A. Romanovskis pozityviai vertino sprendimą nesteigti Regionų ministerijos. A. Romanovskio teigimu, tai reiškia, kad programa išvaloma nuo populistinių dalykų. N. Mačiulis skaičiavo, kad išlaikyti vieną ministeriją gali kainuoti iki 100 mln. eurų per metus.
Taigi, ar gyventi prie naujosios Vyriausybės bus geriau? Anot ekspertų, kol kas visos programinės nuostatos – tik popieriuje, o realybėje dalykai gali skirtis.
„Pagal popierius niekas negyvena. Nesu tikras, ar Vyriausybė vykdys savo sprendimus ir ar tai reikš, kad gyventojai uždirbs daugiau, kad augs ekonomika. Visas procesas man kol kas atrodo liūdna“, – sakė A. Romanovskis.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)
(be temos)
(be temos)