– Pasaulis gyvena Donaldu Trumpu, Artimaisiai Rytais, visomis ekonominėmis ir energetinėmis pasekmėmis. Kaip jūs matote šį naują poveikį ekonomikai ir energetikai? Koks jis bus, ko tikitės akcijų rinkose, kas vyksta?
– Faktas, kad paskutinis konfliktas Irane stipriausiai paveikė energetiką – naftą, dujas. Dabar jau susiklostė tokia situacija, kad jei prieš kelias savaites tai nebuvo plačiai žinoma, dabar apie tai kalbama nuolat, visi žino. Tai labai stipriai paveikė ir rinkas, ir ekonomiką. Pirminis šokas – labai išaugusios energetikos, naftos ir dujų kainos. Bet manau, kad gilesnės pasekmės bus susijusios su infliacija. Infliacija dažniausiai pasireiškia po mėnesio, dviejų ar trijų po energetinio šoko, nes energetikos dalis tiek matavimuose, tiek realiame gyvenime yra labai didelė. Praktiškai nėra produkto ar paslaugos, kur grandinėje nebūtų energetikos. Pavyzdžiui, bulves reikia pervežti sunkvežimiais, o pabrangus dyzelinui brangsta visa grandinė. Tai neatsiranda iš karto, bet per laiką pasimato. Dabar matome, kad per visą grandinę tai atsiliepia visoms prekėms. O tai veda prie makroekonominių pokyčių. Jei prieš karą buvo kalbama, kad infliacija suvaldyta tiek Amerikoje, tiek Europoje, dėl to tiek Federalinė rezervų sistema, tiek Europos Centrinis Bankas buvo paskelbę kursą mažinti palūkanas. Palūkanų mažinimas yra labai svarbus, nes tai liečia kiekvieną – nuo būsto paskolų iki verslo kreditavimo. Jei yra vienas rodiklis, kuris stipriai veikia ekonomiką, tai yra palūkanų normos. Tačiau dabar, po energetinio šoko, centriniai bankai keičia toną. Per šį laikotarpį pasisakė JAV, Anglijos, Kanados ir Japonijos centriniai bankai – visi sako, kad mažinimo kursas stabdomas, stebima situacija, o galbūt net teks galvoti apie didinimą. Trumpuoju laikotarpiu tai yra šokas. Investuotojai tai vadina korekcija – kai rinkos krenta 10–12 proc. Tai nauja realybė. Padidėjusios infliacijos lūkestis reiškia, kad brangs viskas, ne tik benzinas. Energetinis šokas per laiką „suvalgys“ ekonomiką, ir tai matysis kiekvieną mėnesį.
– Kaip žmonėms apsaugoti savo pinigus? Ką patartumėte daryti, ypač investuotojams, kai rinkos tokios nepastovios?
– Čia yra įdomus paradoksas – deja, labiausiai kenčia paprasti žmonės. O investuotojai ne tik kad kenčia, bet dažnai iš to uždirba. Profesionalūs, instituciniai investuotojai iš tokių bangų paprastai išlošia. Kuo labiau svyruoja rinka, tuo daugiau galimybių atsiranda. Tai galioja ir valstybėms. Kodėl valstybės? Nes tie, kurie gali formuoti procesus – geopolitinius, ekonominius – turi galimybę pasinaudoti informacija anksčiau nei ji tampa vieša. Jei gali sukelti energetinę krizę ir žinai, kas bus paskelbta rytoj, gali tam pasiruošti. Ir tada gali tuo pasinaudoti. Pavyzdžiui, neseniai JAV pradėti tyrimai dėl įtartinų sandorių prieš viešus pareiškimus. Naftos ateities sandorių apimtys buvo milžiniškos – kalbama apie milijardus. Kai kurie net mini trilijonus. Tai dar tik teorijos, bet faktas, kad sandorių kiekiai smarkiai išaugo ir tyrimai pradėti.
– O kaip žmonėms apsaugoti pinigus nuo infliacijos?
– Yra keletas strategijų. Pirmas dalykas – finansinis raštingumas. Labiausiai kenčia tie, kurie nesupranta, kas vyksta. Finansinis raštingumas šiandien nebėra pasirinkimas – tai būtinybė. Tai turėtų būti privaloma kiekvienam, kaip ir bazinės teisės žinios ar gebėjimas naudotis technologijomis. Grynieji pinigai šiuo metu nėra gera apsauga, nes jų vertė mažėja. Jei šiandien už eurą gali nusipirkti vieną dalyką, o rytoj jau reikia trijų eurų, tavo pinigų vertė sumažėja, nors nominaliai jie liko tie patys. Tai yra netiesioginis apmokestinimas per infliaciją.
– Jeigu žmonės nori pradėti gilintis, nuo ko pradėti, jei neturi bazinių žinių?
– Šiandien informaciją rasti lengviau nei bet kada. Užtenka valandos pokalbio su ChatGPT: „Paaiškink man, nieko nežinančiam apie finansus, finansinius sprendimus.“ Po valandos jau bus gerokai aiškiau. Net banalūs klausimai – kodėl pinigai nuvertėja? Ir ne todėl, kad kažkas pasakė, jog kaltas V. Putinas ar D. Trumpas. Tai viešos istorijos, kurios mažai susijusios su realybe. Pavyzdžiui, jei ekonomika gamina daugiau prekių, teoriškai jos turėtų pigti. Jei su tomis pačiomis sąnaudomis ir tuo pačiu darbuotojų skaičiumi robotizuojant pagaminama ne vienas, o šimtas automobilių, teoriškai kaina turėtų mažėti. Bet realybėje yra atvirkščiai. Kodėl? Nuo tokių klausimų ir reikia pradėti. Nuo ChatGPT iki viso interneto – informacijos yra visur. Aišku, nereikia pasitikėti neaiškiais šaltiniais, bet tokie kaip Bloomberg ar Wall Street Journal siūlo patikimą informaciją, kursus, žinynus. Reikia tik skirti laiko. Pavyzdžiui, dabar ateina pensijų pinigų banga – paprastas klausimas: „Kaip protingai investuoti pensijos pinigus?“ Arba: „Gavau X sumą, kaip jos nepravalgyti ir investuoti?“ Tai jau gera pradžia.
Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše:
– Taip, logiška būtų tikėtis, kad žmonės investuos, bet realybėje matome ką kita: prekybos centrai pilni, elektroninė prekyba auga, siuntų kiekiai didėja. Susidaro įspūdis, kad žmonės pinigus tiesiog išleidžia. Aišku, kiekvienas su savo pinigais elgiasi kaip nori, bet kyla klausimas, ar tas „vakarėlis“ nesibaigs blogomis pasekmėmis. Ką jūs čia manote?
– Žmogui labai būdinga norėti čia ir dabar. Tai psichologija. Kodėl žmonės linkę iškeisti didesnę gerovę ateityje į mažesnę dabar? Pavyzdžiui, siūloma 30 proc. nuolaida perkant tris prekes, kurios vis tiek bus panaudotos. Atrodytų, naudinga, nes 30 proc. grąža per metus – puikus rezultatas. Bet žmonės dažnai vis tiek perka vieną prekę brangiau, nes reikia čia ir dabar. Tai natūralu – žmogus linkęs rinktis momentinį pasitenkinimą. Jei turi pinigų, pagunda juos išleisti yra labai didelė. Bet čia atsiranda finansinis planavimas laike. Jei nesupranti, kiek prarandi ateityje, sunku priimti teisingus sprendimus. Pradžiai reikia tiesiog skaičiuoti. Pavyzdžiui, jei per metus išleidi daugiau, nes perki po vieną daiktą vietoje kelių su nuolaida, gali prarasti, tarkime, 200 eurų. Tai gali atrodyti mažai, bet metų pabaigoje tai jau reikšminga suma, pavyzdžiui, kalėdinėms dovanoms. Retai kas susimąsto, kad turi pasirinkimą: išleisti 10 tūkst. eurų dabar arba investuoti ir ateityje turėti artimą milijonui sumą. Jei paskaičiuotum su Excel, paimtum vidutinę 10–12 proc. metinę grąžą, kurią ilgainiui duoda tokie indeksai kaip Dow Jones, S&P 500 ar Nasdaq, pamatytum, kaip stipriai tie pinigai auga per 30 metų. Tiesiog investuoji į indeksą ar ETF ir lauki. Tada supranti, kad gal geriau taupyti ir investuoti, nei išleisti viską dabar. Finansinis planavimas atsiranda per supratimą.
– Dažnai girdžiu, kad žmonės nori pasitraukti iš antros pakopos ir investuoti patys. Bet realybė rodo, kad tik maža dalis iš tikrųjų tai daro. Dažniausiai pinigai išleidžiami – remontui, pirkiniams, gyvenimo pagerinimui čia ir dabar.
– Tai vėl grįžta prie psichologijos. Žmonėms patraukliau šiandieninis televizorius nei ateities pensija. Nesuvokiama, kad tas televizorius gali kainuoti pusę milijono ateityje.
– Daug kalbat apie dirbtinį intelektą, minite ir ChatGPT. Ar naudojate tai savo gyvenime ir darbe?
– Taip, labai aktyviai. Esu sužavėtas galimybėmis. Pavyzdžiui, anksčiau prezentacijos kūrimas su dizaineriu užtrukdavo kelias savaites, su „PowerPoint“ valandą. Dabar gali per kelias sekundes suformuluoti užklausą, ir per minutę turi paruoštą prezentaciją su vizualais ir video. Bet dar įdomesnė sritis – dirbtinio intelekto kuriami startuoliai. Kalbama apie „vieno žmogaus unicorną“ – įmonę, kurios vertė viršija milijardą, bet ją kuria vienas žmogus su DI pagalba. Ateityje tikimasi, kad dirbtinis intelektas pats identifikuos rinkos spragas, kurs produktus, juos testuos, reklamuos ir analizuos vartotojų elgesį. Kol kas dar nesame ten, bet kryptis aiški.
Naujausi komentarai