- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dėl infliacijos ne vienam šiemet teko pakratyti piniginę. Kai piniginė tuščia – tenka skolintis. „Creditinfo“ atlikta analizė rodo, kad gyventojų skolos auga. Šiuo metu lietuviai skolingi daugiau nei 420 mln. eurų, nors dar gruodį įsiskolinimų buvo 12 mln. mažiau, praneša LNK.
„Tikrai norisi įspėti žmones galvoti apie tai, ar jie tikrai gali ir ar galės sumokėti paskui“, – perspėjo „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Skaičiuojama, kad skolininkų skaičius šiuo metu siekia 150 tūkst. ir vidutinė skolos suma, tenkanti vienam žmogui, – daugiau nei 1 600 eurų. Beveik du trečdaliai skolininkų vėluoja atsiskaityti bankams, kredito unijoms, greitųjų kredito vartojimo ar lizingo bendrovėms, bendra tokių skolų suma viršija 300 mln. eurų. Beveik trečdalis – telekomunikacijų bendrovėms. Tačiau jų skolos palyginti nedidelės. Bendra suma siekia apie 13 mln. eurų. Telekomunikacijų bendrovės bene efektyviausiai tvarkosi su skolomis, mat gali tiesiog nutraukti paslaugos teikimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Jei žiūrime per komunalinį sektorių, jame matyti, kad auga tiek skolininkų skaičius, tiek nežymiai skolos vidutinė suma“, – pastebėjo A.Kačinskas.
Komunalinių paslaugų bendrovėms lietuviai skolinti 7,5 mln. eurų. „Vilniaus šilumos tinklai“ sako, kad skolininkų padaugėjo, bet nežymiai. Už šilumą skolingi apie 20 tūkst. vilniečių. Tačiau bendra įsiskolinimų sumą dėl pabrangusio šildymo išaugo penktadaliu.
„Didžioji dalis iš jų – 4,4 mln. – yra iki šešių mėnesių. Iš esmės, tai šviežia skola dėl paskutinio šildymo pabrangusio sezono“, – sakė Klientų aptarnavimo departamento vadovas Laurynas Jakubauskas.
„Vilniaus šilumos tinklai“ kaip ir praėjusį, taip ir ateinantį šildymo sezoną siūlys gyventojams išsidėstyti mokėjimus.
„Nebuvo populiari mūsų paslauga, tai labai keista. Didžioji dalis skolininkų tikrai galėjo teikti, susitarti ir išsidėstyti iki šešių ar netgi aštuoniolikos mėnesių mokėjimą“, – L.Jakubauskas stebėjosi, kad žmonės nelabai aktyviai naudojosi tokia galimybe.
„Tikrai gali būti, kad skolų portfeliai augs. Be abejo, vertinant ir skaičiuojant savo krepšelį, reikėtų įvertinti ateinančius rudens dalykus“, – akcentavo A.Kačinskas.
Mokesčių inspekcija skaičiuoja, kad šiuo metu 93 tūkst. gyventojų yra prisirinkę administracinių baudų, už kurias dar nesumokėjo 83 mln. eurų. Be to, anot inspekcijos, nors skolingų įmonių ir gyventojų daugėja, tačiau pradelstų sumokėti mokesčių suma, t.y. beveik 0,5 mlrd. eurų, perpus mažesnė nei pernai tuo pačiu metu. Antstoliai sako, kad jiems dabar pats darbymetis.
Reikėtų įvertinti ateinančius rudens dalykus.
„Privatiems asmenims ir valstybės institucijoms sugrąžinome apie 100 mln. skolų, t.y. apie 34 proc. daugiau, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu“, – sakė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys Laurynas Lukšys.
Gyventojai į antstolius pastaruoju metu dažniau kreipiasi ir su prašymų išieškoti jiems priklausančius alimentus.
„Didelė infliacija lėmė, kad besikreipiančių išieškoti išlaikymą yra daugiau, nes tarpusavyje nesusitaria, žymiai padidėjęs išlaikymo dydis“, – naują tendenciją pastebėjo L.Lukšys.
„Creditinfo“ duomenimis, didžiausius įsiskolinimus šiuo metu turi Klaipėdos, mažiausius –Tauragės ir Utenos apskrities gyventojai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Iš JAV – antausis Lietuvai1
JAV pristačius naują dirbtinio intelekto (DI) lustų eksporto kontrolės etapą, kuris apims apribojimus tiekimui į daugumą pasaulio šalių, išimtis bus taikoma tik 18-ai artimiausių JAV partnerių, tačiau Lietuvos sąraše nėra. ...
-
Olekas: JAV sprendimas rodo, kad Gabrieliaus Landsbergio politika nedavė vaisių4
Trečiadienį portalas 15min paskelbė, kad JAV, siekdamos užtikrinti, jog dirbtinio intelekto vystymui naudojami lustai nepatektų į Kiniją ar Rusiją, ribos jų eksportą visoms valstybėms, išskyrus 18 artimiausių partnerių, kurių gretose Lietu...
-
VST pradeda saugoti „LitPol Link“ objektus – skirstyklą ir transformatorių pastotę
Viešojo saugumo tarnyba (VST) trečiadienį pradeda saugoti elektros jungties su Lenkija „LitPol Link“, per kurią Baltijos šalys vasarį sinchronizuosis su kontinentine Europa, objektus – skirstyklą ir transformatorių pastot...
-
LEA: Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc.1
2024 m. gruodį fiksuotas mažesnis gamtinių dujų vartojimas ir Klaipėdos SGD terminalo darbas lėmė, kad Inčukalnio gamtinių dujų saugykla sausio 1 d. buvo užpildyta beveik 65 proc. – tai artimas lygis aukščiausiam daugiamečiam užpildy...
-
„Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje4
Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ nuo birželio skraidins iš Kauno į Peskarą Italijoje. ...
-
LEA: Lietuvoje elektros didmeninė kaina mažesnė nei Latvijoje bei Estijoje
Pirmąją sausio pusę vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje, „Nord Pool“ biržoje, siekė 0,086 Eur/kWh be PVM ir buvo 6 proc. mažesnė už vidutinę kainą Latvijoje ir Estijoje, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Seimas: nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones. ...
-
Maitinimo sektoriui sužibo viltis: Paluckas žada diskutuoti apie PVM lengvatą3
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos maisto produktams ir viešojo maitinimo įstaigoms klausimą Seimas nagrinės pavasario sesijoje. Nors Vyriausybės vadovas neatsako, ar tokią atsakomybę palaikytų, ...
-
Užfiksuotas metų rekordas: šis butas – brangiausias per visą Lietuvos istoriją6
2024 metų brangiausiai Vilniuje parduotų butų sąrašas stebina savo solidumu ir įspūdingomis sumomis. ...
-
Pakelis sviesto – 4 eurai: ar galime tikėtis tokio „siurprizo“?13
Praėjusiais metais Lietuvoje pieno kaina augo bene labiausiai ES – 11 proc. Praėjusių metų rudenį įsibėgėjo pieno produktų kainų augimas. 2024 m. lapkritį, palyginti su ankstesnių metų lapkričiu, šviežias nenugriebtas pienas pabrang...