„Mūsų asociacijos narių patirtis dirbant su Lietuvos didesnį turtą valdančiomis šeimomis tik patvirtina, kad lietuviai, besirūpinantys savo finansine gerove, dažnai renkasi investicijas į nekilnojamąjį turtą (NT), nes tai bent jau kol kas geriausiai suprantama investicijų rūšis. Be to, tokia investicija suteikia galimybę apsaugoti turtą nuo infliacijos bei rinkos svyravimų“, – pranešime sakė asociacijos valdybos pirmininkė Asta Jovaišienė.

58 proc. apklaustųjų nurodė, kad netikėtai gavę daug pinigų įsigytų NT – dažniau tai nurodo moterys bei aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji.

Jaunimas iš mažesnių Lietuvos miestų užsiimtų širdžiai miela veikla, pavyzdžiui, keliautų – tai nurodė 42 proc. respondentų, o 31 proc. – 36-45 metų, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausias pajamas gaunantys didžiųjų miestų gyventojai – pinigus investuotų į finansų rinkas. 

Pasak A. Jovaišienės, kalbant apie investicijas į NT dažniausiai didesnį turtą valdantys žmonės įsigyja komercinio NT siekdami gauti nuomos pajamų arba pelno iš jo vertės padidėjimo. Be to, kartu su kitais investuotojais jie skolina lėšas dideliems NT projektams.

Kita alternatyva – įsigyti NT fondo vienetų, o tokie sprendimai priimami pasitelkus profesionalius turto valdytojus, NT  rinkos ekspertus, kurie padeda identifikuoti perspektyvias investicijas, subalansuoti grąžas ir rizikas.

Remiantis tyrimu, gyventojai įsigiję NT ir pasirūpinę finansine ateities gerove, gautus pinigus leistų svajonių daiktų pirkimui (28 proc.), pasidėtų kaip indėlį (28 proc.), padėtų artimiesiems ir draugams (23 proc.), tačiau jie mažiau linkę atiduoti skolas (19 proc.) ar užsiimti verslu (10 proc.).

Pasak tyrimo, infliacija (62 proc.) ir geopolitinė įtampa (58 proc.) išlieka didžiausios rizikos: infliaciją dažniau įvardija rajono centrų ir kaimo gyventojai, geopolitinę įtampą – 46 metų ir vyresni, NT kainų burbulą (21 proc.) – 26-35 metų respondentai.

Asociacijos valdybos narys Modestas Plakys sako, kad infliacija įvardijama kaip viena didžiausių rizikų, tuo metu geopolitinės rizikos lietuviams taip pat kelia nerimą, tačiau nepakankamai, kad žmonės atsisakytų investuoti į nekilnojamąjį turtą.

„Lietuvoje turtingų šeimų nekilnojamojo turto dalis bendrame šeimos valdomame turte vis dar gerokai viršija turtingų pasaulio šeimų investicijų į nekilnojamąjį turtą dalį, kuri įprastai ne didesnė nei 25 proc. visame turto portfelyje“, – pranešime sakė M. Plakys.

Investuoti į finansines priemones labiausiai linkę aukščiausio išsilavinimo, didžiausių pajamų žmonės, dažniausiai didmiesčių gyventojai.

Pasak jo, geopolitinės rizikos tarp pasiturinčių šeimų valdomos – pavyzdžiui, jei verslas parduotas, dažniausiai atidaromos naujos banko sąskaitos užsienyje arba investuojama į užsienio vertybinius popierius, be to, žmonės įsigyja nekilnojamojo turto Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Portugalijoje, žvalgosi kitų pasyvias pajamas generuojančių investicijų.

„Jei šeimos verslas yra augantis ir aktyvus tarptautiniu mastu, tuomet geopolitinės rizikos valdomos, steigiant naujas įmones ir/ar įsigyjant veikiančius verslus Vakarų Europoje“, – pridūrė M. Plakys.

Tyrimo metu paklausti respondentai, pasirinkę netikėtai gautas lėšas skirti finansinėms investicijoms (31 proc.), dažniausiai rinktųsi diversifikuotus portfelius: akcijas (28 proc.), fondus (19 proc.), obligacijas (16 proc.), NT fondus (16 proc.), alternatyvias investicijas (16 proc.). Kriptovaliutoms savo investicijų krepšelyje lietuviai skirtų tik 5 proc.

„Investuoti į finansines priemones labiausiai linkę aukščiausio išsilavinimo, didžiausių pajamų žmonės, dažniausiai didmiesčių gyventojai. Tai rodo, kad finansinio raštingumo, prieigos prie informacijos ir finansinių galimybių stoka gali būti pagrindinės priežastys, kodėl kiti to nedaro“, – sakė A. Jovaišienė.

Šalies gyventojų nuomonės tyrimą sausio mėnesį atliko „Spinter research“, apklaususi 1009 kvotinės atrankos metodu atrinktų 18–75 metų Lietuvos gyventojų.

Lietuvos šeimos turto valdytojų asociacija įkurta 2024 metais, ji vienija 12 narių: šeimos biurų, investicijų valdymo bendrovių, bankų.