- Remigijus Bielinskas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“.
„Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančios. Labai tikimės pamatyti aiškią veiksmų kryptį“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė K. Šliužas.
„Mes laukiame labai konkrečios formuluotės iš komisijos, kuri duos aiškią rekomendaciją, o pastaroji turi pavirsti Vyriausybės nutarimu, kurį mes vykdysime“, – pridūrė jis.
Anot LTG valdybos pirmininko, jis tikisi, kad po Vyriausybės apsisprendimo trąšų tranzitas per Lietuvą bus sustabdytas greičiau nei iki kitų metų balandžio, kai įsigalios JAV sankcijos ir „Belaruskalij“ valdomai trąšų eksportuotojai „Belaruskaja kalinaja kompanija“.
„Vienareikšmiai atsakyti negaliu, bet daryčiau prielaidą, kad tai gali atsitikti greičiau“, – sakė K. Šliužas.
„Vienas iš dalykų, kuris negresia jokiomis sankcijomis įmonei, tai yra tiesiog pranešti antrai pusei, kad per 12 mėnesių sutartis gali būti nutraukta, tačiau tai tikrai nėra tas laiko tarpas, kuris atitinka visų lūkesčius, todėl ieškome sprendimų, kaip tą būtų galima padaryti greičiau“, – pridūrė LTG valdybos pirmininkas.
K. Šliužas paėjusią savaitę teigė, jog pagal šiuo metu galiojančią teisinę aplinką „Belaruskalij“ trąšos į Lietuvą neturėtų patekti nuo kitų metų balandžio 1 dienos. Po šio pareiškimo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė esantis nustebęs tokiais pasisakymais.
K. Šliužas ketvirtadienį taip pat pripažino, kad LTG valdyba iki šiol nesvarstė galimybės dėl 2018 metų sutarties su „Belaruskalij“ ir šių metų spalį pasirašytų pakeitimų kreiptis į vyriausybinę strateginius įmonių sandorius tikrinančią komisiją.
„Valdyba tokios galimybės nesvarstė, kadangi sutartis yra galiojanti. Dėl galimų pakeitimų vadovybės sprendimas buvo nesikreipti, kadangi jie nebuvo esminiai“, – sakė K. Šliužas.
LTG valdybos pirmininko teigimu, geležinkeliams nutraukus sutartį bendrovė per metus netektų apie 60 mln. eurų pajamų.
„Ėjo kalba apie 60 mln. eurų pajamų netekimą, maždaug“, – sakė K. Šliužas.
Nuo sausio 3-osios postą paliekantis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška yra sakęs, jog netekus „Belaruskalij“ trąšų ji prarastų apie 60-70 mln. eurų pajamų, be to, įmonei per metus reikėtų apie 49 mln. eurų subsidijų infrastrukūros išlaikymui.
Jis negalėjo pasakyti, kokių nuostolių LTG patirtų, jei dėl sutarties nutraukimo „Belaruskalij“ ar jo produkcijos pirkėjai pateiktų ieškinius teismams.
„Šiandien konkretaus skaičius įvardyti negalėčiau, bet jis yra gana reikšmingas bendrovės ateičiai“, – aiškino K. Šliužas.
M. Bartuška yra teigęs, kad nutraukus sutartį su „Belaruskalij“ įmonei grėstų šimtų milijonų eurų ieškiniai ir net bankrotas.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę sakė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ derino avansinius mokėjimus su Baltarusijos bendrove, o sutarties pakeitimai galėjo būti pasirašyti, kad sankcijos nesutrikdytų tranzito.
Anot jo, avansiniai mokėjimai už trąšų vežimą po gruodžio 8-osios – iki 2022-ųjų kovo mėnesio – neįkrito patys – jie buvo suderinti prieš juos pervedant su „Lietuvos geležinkeliais“.
M. Skuodis tikino, kad spalį pakeitus sutartį su „Belaruskalij“ buvo ne tik pereita prie avansinių mokėjimų, bet ir padaryti kiti pakeitimai – kai kurie jų sumažino galimybes nutraukti sutartį vienašališkai, jeigu strigtų mokėjimai.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad visus atsakymus į klausimus, susijusius su kalio trąšų tranzitu, Vyriausybė turi turėti iki sausio 31 dienos.
Vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija antradienį paskelbė, kad „Lietuvos geležinkelių“ sutartis su „Belaruskalij“ ir jos pakeitimai kelia grėsmę šalies saugumui. Galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybė – tai ji turi padaryti per 15 dienų, tikėtina, kad tai įvyks sausio pradžioje.
Lietuvos Vyriausybė siekia nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“ dėl trąšų tranzito, gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms šiai Baltarusijos įmonei.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje2
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą1
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje3
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai6
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos3
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...