- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tranzitu per Lenkiją į trečiąsias šalis gabenamų ukrainietiškų grūdų kontrolę iš Ukrainos–Lenkijos pasienio perkėlus į Klaipėdos uostą bus palengvintas sienos kirtimas, sako Lietuvos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
„Tai svarbus žingsnis į priekį ir didelė pagalba Ukrainai, kuriai ypač reikia efektyviai veikiančių solidarumo koridorių (...) Klaipėdos uostas pasirengęs perimti dalį tranzito srauto, todėl džiaugiuosi, kad tarpvalstybinis bendradarbiavimas siekiant palengvinti sienos kirtimo procedūras buvo sėkmingas ir naudingas Ukrainai“, – pranešime sako K. Navickas, komentuodamas Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą dėl Ukrainos grūdų eksporto tranzito spartinimo
Tikimasi, kad susitarimas leis efektyviau pervežti didesnį kiekį grūdų, pirmiausia palengvinant administracinę naštą.
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas BNS sakė, kad grūdų iš Ukrainos pervežimą per Lietuvos uostamiestį galima didinti įvairiais būdais, o antradienį pasiektas susitarimas – tik vienas iš problemos sprendimo variantų, kuris lengvina padėtį.
„Daug dalykų yra svarbūs, tai ir infrastruktūra, ir organizaciniai dalykai, ta pati kaina turi būti normali, kad tie grūdai važiuotų, bet ir patikrinimų procedūrų sumažinimas, galimybė jas atlikti galutiniame uoste yra tam tikra priemonė, kuri palengvins grūdų važiavimą per Klaipėdos uostą. Kiek – mes pamatysime, kai tas procesas pajudės“, – sakė A. Latakas.
„Mano požiūriu, kiekvienas judesys, kiekviena priemonė – ar ji būtų didelė, ar maža – turi įtakos pagerėjimui“, – teigė jis.
A. Latakas yra minėjęs, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti daugiau nei 10 mln. tonų grūdų, tačiau didžiausia problema vis dar išlieka, kaip juos atgabenti iki uosto.
K. Navickas pasirašė deklaraciją, pagal kurią tranzitu per Lietuvą gabenamų bei importuojamų grūdų valstybinę kontrolę visiškai perima Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).
Tarnyba teigia, kad, kaip ir įprastai, bus tikrinami tranzitu pervežamų grūdų dokumentai, todėl susitarimas jos darbo iš esmės nekeis, o pokyčiai galimi tik jei srautai padidėtų.
Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia.
„Tranzitiniams kroviniams vykdoma tik dokumentinė patikra ir ji nesikeičia (...) Šiai dienai mes negalime spręsti, bet jeigu pasirodys, kad srautai yra labai dideli, kad situacija keičiasi, tai bus sprendžiama dėl kontrolės priemonių keitimo ar didinimo. Bet kol kol kas nėra sprendimo, kad patikrą dėl kokių nors priežasčių reikėtų keisti“, – BNS sakė VMVT atstovė spaudai Aistė Prielgauskaitė.
Susitarimas taip pat numato, kad nuo šiol Ukrainos–Lenkijos pasienyje nebus vykdoma valstybinė pašarų kontrolė, o nuo spalio 4 dienos nevyks ir grūdų, skirtų maistui, kontrolė.
Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ nedidelius ukrainietiškų grūdų kiekius per Lenkiją į Klaipėdos uostą pradėjo gabenti pernai gegužę. Antrinė įmonė „LTG Cargo“ BNS anksčiau nurodė, kad 2022 metais šiuo maršrutu pervežta 84 tūkst. tonų žemės ūkio produkcijos, su dabartiniais pajėgumais bendrovė per metus galėtų pervežti 200 tūkst. tonų šio krovinio, o po kelerių metų planuoja gabenti apie milijoną tonų žemės ūkio produkcijos.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis yra teigęs, jog ukrainietiškus grūdus geležinkeliu sklandžiai gabenti į Lietuvą per Lenkiją trukdo krovininio transporto eilės Ukrainos–Lenkijos pasienyje, o svarbiausias šio maršruto iššūkis yra skirtingos geležinkelių vėžės – Ukrainoje ir Lietuvoje tebenaudojama rusiška, o Lenkijoje – siauresnė europietiška vėžė, dėl to pasienyje tenka keisti sąstatų riedmenis.
Be to, M. Skuodis rugpjūčio pabaigoje sakė, kad Ukrainos grūdų išgabenimas per Klaipėdos uostą pirmiausia yra ekonominis klausimas, kuriam reikalinga Europos Sąjungos (ES) pagalba.
Nedaug ukrainietiškų grūdų krovusios Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis direktorius Laimonas Rimkus anksčiau BNS sakė, kad iki Lietuvos uostų ukrainietiškų grūdų vežti neapsimoka dėl pernelyg didelių transportavimo kaštų, jo manymu, proveržio būtų galima tikėtis nebent tuo atveju, jeigu ES padėtų Ukrainai išvežti grūdus per Europą kompensuojant dalį pervežimo išlaidų.
2022 metais Klaipėdos uoste iš viso perkrauta 3,2 mln. tonų įvairių grūdų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konstitucinis Teismas atmetė prašymą įvertinti kailinių žvėrelių verslo draudimą2
Konstitucinis Teismas (KT) grąžino grupės Seimo narių prašymą įvertinti, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijos nuostatoms dėl ūkinės veiklos ribojimo. Prašymą iniciatoriai galės teikti dar kart...
-
Antros pakopos pensijų fondai šiemet uždirbo 9,7 proc. grąžą3
Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža šiemet siekė 9,7 proc., o nuo 2019 metų, kai įvesta gyvenimo ciklo sistema, – 68 procentus. ...
-
Smulkieji verslininkai išgąstyje – neramina naujoji kvitų tvarka: VMI ignoruoja pagalbos prašymus?5
Šie metai yra paskutiniai, kai verslininkai naudoja iki šiol įprastas atsiskaitymų sistemas. Jau nuo kitų metų gegužės tiek vidutiniai, tiek smulkieji verslai privalės naudoti išmaniuosius elektroninius kasos aparatus. Tai leis teik...
-
VMI: šiemet paramos gavėjus pasieks rekordinė 31 mln. eurų GPM suma
Ketvirtadienį paramos gavėjus pasieks pirmoji gyventojų šiemet skirta pajamų mokesčio (GPM) parama – iki lapkričio 15 dienos jiems bus pervesta apie 31,1 mln. eurų – 2 mln. eurų daugiau nei pernai, pranešė Valstybinė mokes...
-
Registrų centras: NT sandorių per metus sumažėjo 9,6 proc., per mėnesį – 7,6 proc.1
Šiemet sausį–birželį Lietuvoje įregistruota 50,9 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų nekilnojamo turto (NT) objektų – 9,6 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. ...
-
Apklausa: lietuviai – vieni optimistiškiausių ES: net trečdalis tikisi darbo užmokesčio didėjimo1
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų – 31 proc. – per ateinančius metus tikisi darbo užmokesčio didėjimo, rodo banko „Citadele“ užsakymu atlikta Baltijos šalių vartotojų lūkesčių apklausa. ...
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų4
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...