K. Mažeika: spartesnis taršos mažinimas Lietuvai gali būti didelis iššūkis

Europos Komisijai (EK) rudenį ketinant pateikti ambicingesnių šiltnamio efektą sukeliančio anglies dioksido (CO2) išmetimo į atmosferą sumažinimo planų vertinimą, Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad įsipareigojimas dėl spartesnio taršos mažinimo Lietuvai gali būti per didelis iššūkis.

„Tikslas yra gražus (labiau mažinti CO2 išmetimus – BNS), bet realybė tokia, kad tai būtų didžiulis sukrėtimas visoms ūkio šakoms. Todėl planuojame laikytis tos pozicijos, kuri yra dabar ir dėl kurios yra susitarta – 9 proc. (sumažinimas iki 2030 metų – BNS)“, – BNS sakė K. Mažeika.

Pasak Aplinkos ministerijos Klimato politikos grupės vyriausiosios specialistės Juditos Liukaitytės-Kukienės, EK rudenį ketina įvertinti siūlymus CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų sumažinti ne 30 proc., kaip yra numatyta dabar, o 50-55 procentais.

„Kokia našta atsiras Lietuvai, dar nėra žinoma. (...) Rugsėjį sužinosime, ar turėsime didinti savo įsipareigojimus“, – BNS teigė ministerijos atstovė.

Kai kurie sektoriai nuo 2005-ųjų yra išaugę, todėl ir mūsų sutaupymai kai kur turės būti didesni, pavyzdžiui, transporte sieks apie 30 proc.

Šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi CO2 išmetimus į atmosferą iki 2030 metų, palyginti su 2005 metais, sumažinti 9 procentais. Anot J. Liukaitytės-Kukienės, atskaitos tašku pasirinkus 2016-2018 metų CO2 išmetimų vidurkį, realus sumažėjimas gali siekti 17 procentų.

„Kai kurie sektoriai nuo 2005-ųjų yra išaugę, todėl ir mūsų sutaupymai kai kur turės būti didesni, pavyzdžiui, transporte sieks apie 30 proc.“, – aiškino ministerijos atstovė.  

K. Mažeika: gali tekti didinti taršos mokesčius

Pasak aplinkos ministro, jei Lietuva įsipareigotų sparčiau mažinti CO2 išmetimus, gali tekti didinti su atmosferos tarša susijusius mokesčius gyventojams, pramonei ir žemės ūkiui.

„Jeigu prisiimame ambicingesnius tikslus, tai reiškia, kad dar turime mažinti taršių automobilių skaičių, taršos mokesčiai kiltų pramonės įmonėms, reikėtų pasodinti daugiau miško, ūkininkams dėl gyvulių mėšlo tvarkymo kils reikalavimai ir panašiai“, – vardijo K. Mažeika.

Reikėtų atsisakyti kažkokių taršių automobilių, tarkime dyzelinių, arba sumažinti transporto srautus.

Jis prognozavo, kad nusprendus didinti esamus ar įvesti naujus taršos mokesčius bei riboti taršių automobilių ir įrenginių naudojimą kiltų didelis pasipriešinimas.

„Reikėtų atsisakyti kažkokių taršių automobilių, tarkime dyzelinių, arba sumažinti transporto srautus. Kiek savivaldybių turi įsigijusios iškastiniu kuru varomus autobusus, kurie daugeliu atveju negalėtų važiuoti. Ir žemės ūkyje tas pats. Dar tik numatytos investicijos dėl taršos mažinimo reikalavimų įgyvendinimo. Ta našta tikrai būtų turbūt nepakeliama“, – tvirtino ministras.

Pasak jo, spartesnio CO2 išmetimų mažino siekia siekia senosios Europos Sąjungos šalys, turinčios „labiau išvystytą, bet taršesnę pramonę“.

„Bando permesti savo dalį mums, naujosioms šalims. (...) Taip jos bando išlaikyti konkurencinį pranašumą“, – sakė K. Mažeika.

Aplinkos viceministras: Lietuvai CO2 išmetimus siūloma mažinti 33 proc.

Aplinkos viceministro Mariaus Narmonto teigimu, vieno Vokietijos instituto skaičiavimais, kuriais remiasi ambicingesnių tikslų dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų mažinimo šalininkai, Lietuvai CO2 išmetimus siūloma susimažinti 33 procentais.

Pasak M. Narmonto, Lietuva ketina jungtis prie Višegrado valstybių (Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos) ir kartu kreiptis į Europos Komisijos (EK) vicepirmininką Fransą Timmermansą dėl siūlomų naujų CO2 mažimo rodiklių pagrįstumo.

„Mes norime, kad tas pasidalinimas (prisidėjimas prie CO2 mažinimo – BNS) būtų labai sąžiningas ir pagrįstas realiais skaičiavimais“, – BNS teigė M. Narmontas.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvoje į atmosferą 2018 metais buvo išmesta 20,3 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų – apie 1,7 proc. mažiau nei 2017 metais. Didžiausi teršėjai yra transporto (30,2 proc.), energetikos (28,6 proc.) ir žemės ūkio (21,1 proc.) sektoriai, toliau eina vietoje – pramonė (15,6 proc.) ir atliekų tvarkytojai (4,5 proc.).



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vaca

Vaca portretas
O kaip ten su tais medziokles istatymu pakeitimais? A.

?

? portretas
Tai kas ten sandėliuojama tuose dideliuose maišuose uosto teritorijoje..? Dumblas su visokiais metalais?

Bruto Neto

Bruto Neto portretas
Popierinėje Klaipėdoje skaičiau, kad kažkokie proto bokštai zirzia dėl Smeltalės upelio išvalymo. Tai jiems dumblas smirdės, tai jiems niežti, kad bus valoma upė, kur įsikūrę mažų laivelių savininkai, bendrija. Žodžiu drumsčia vandenį, kas netingi. Mielieji, atsipeikėkite! Smeltalė dūsta ir smirda nuo viokio brudo leidžiamo ir mėtomo į ją. Iškratytas ant kranto dumblas nesmirdės labiau nei dabar dvokia nuo upelio. Tas gabalas Smeltalės, kur bendrijos nariai laiko savo laivelius, nėra privatus upės ruožas, kuris jau baigia užpelkėti. Tai kodėl priekaištaujate laivų savininkams. Pavydite?
VISI KOMENTARAI 13
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių