Jau ir Europos Audito Rūmai abejoja „Rail Baltica“

Ar jo apskritai reikia?

"EAR vertinimais, dabartinės realiosios išlaidos siekia ne 4,648 mlrd. eurų, kaip buvo planuota iš pradžių, ar ne iki šiol patikslintą 5,8 mlrd. eurų sumą, o visus 7 mlrd. eurų. Be to, neatmetama prielaida, kad ateityje šios išlaidos dar išaugs", – EAR atstovą Lucas T'Joenas antradienį citavo naujienų agentūra BNS.

L.T'Joenas pridūrė, kad, EAR manymu, "Rail Baltica" projekto ekonominis tvarumas nėra akivaizdus, kadangi eismas iš šiaurės į pietus nėra intensyvus, be to, čia dominuoja kelių ir jūrų transportas.

"Kad projektas būtų ekonomiškai tvarus, tai turėtų būti mišri keleivių ir krovinių gabenimo linija. O kad projektas ilgainiui atsipirktų, eismo intensyvumas turėtų būti didesnis", – pažymėjo jis.

L.T'Joenas akcentavo, projektas gali nebūti įgyvendintas iki 2026 m., kaip numatyta dabar. Taip pat iki šiol nesuplanuotas "Rail Baltica" prijungimas prie kitokio pločio vėžės linijų.

Kad projektas būtų ekonomiškai tvarus, tai turėtų būti mišri keleivių ir krovinių gabenimo linija. O kad projektas ilgainiui atsipirktų, eismo intensyvumas turėtų būti didesnis.

Su pastabomis sutinka

EAR paskelbus, kad europinės vėžės "Rail Baltica" projekto įgyvendinimas vėluos, susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius naujienų agentūrai ELTA komentavo, kad problemos įvardytos taikliai, ir tikisi, kad į ilgalaikio finansavimo klausimą bus atsižvelgta derantis dėl ES finansinės paramos 2021–2027 m.

"Šiuo metu dar skaitome ir vertiname ataskaitą, todėl nenorėčiau detaliai komentuoti jos turinio. Vis dėlto matome, kad auditoriams kilo klausimų dėl ekonominio atsiperkamumo, biudžeto didėjimo kontrolės ir ilgalaikio finansavimo užtikrinimo.

Manau, kad Audito rūmai labai taikliai įvardijo pagrindinių problemų esmę, ir tikiuosi, kad į ilgalaikio finansavimo klausimą bus atsižvelgta derybose dėl ES finansinės paramos 2021–2027 m., siekiant užtikrinti finansinę ES paramą "Rail Baltica" projektui užbaigti", – ELTA atsiųstame komentare teigia J.Narkevičius.

Baltijos valstybių tyrimas

Beje, gerokai anksčiau nei EAR "Rail Baltica" tyrimą atliko ir savo labai kritiškas išvadas paviešino Estijos, Latvijos ir Lietuvos aukščiausiosios audito institucijos (AAI). Jau sausio mėnesį AAI paskelbė, kad atliktas bendras auditas parodė, kad "Rail Baltica" projekte yra nustatytos valdymo funkcijos, atsakomybės ir procedūros, bet dėl projekto valdymo trūkumų kyla rizika, kad bus viršytas sutartas biudžetas, o pats projektas nebus įgyvendintas laiku iki 2026 m.

"Rail Baltica" yra didžiausias infrastruktūros projektas nepriklausomų Baltijos valstybių istorijoje. Apskaičiuota, kad 870 km geležinkelio linijos nuo Talino iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės sienos kaina turėjo siekti 5,79 mlrd. eurų. Tačiau padidėjusias išlaidas lėmė Rygos miesto ir Kauno–Vilniaus jungties integracija į projektą, kurie iš pradžių nebuvo įtraukti į projektą.

Valstybės kontrolė prieš pusmetį konstatavo: "Projektų vykdytojams iki šiol nepavyko laikytis sutarto veiklos laiko grafiko ir numatyto biudžeto, kuris nustatytas Europos infrastruktūros tinklų priemonės dotacijų susitarimuose. Nuo sutarto laiko grafiko viso projekto atskirų veiklų įgyvendinimas atsilieka vidutiniškai pusantrų metų. "RB Rail AS" bendrovė 2019 m. birželio mėnesį įvertino, kad, jei pasitvirtintų rizikos ir laiku nebus gauta finansavimo, projektas gali būti atidėtas iki 2030 m. kovo."

Baltijos valstybių auditas parodė, kad, nors visos trys Baltijos šalys yra įtraukusios projektą "Rail Baltica" į valstybės biudžeto planavimą, tačiau nė viena iš jų nėra pasitvirtinusi ilgalaikio finansavimo planų iki projekto pabaigos. Šalys taip pat neturi planų, užtikrinančių projekto nacionalinį finansavimą, jei jo įgyvendinimo išlaidos būtų didesnės, nei planuota, arba ES bendras finansavimas būtų mažesnis, nei numatyta.