Panevėžyje kepama duona, kurios receptas paprastas: miltai, vanduo, raugas ir žmogaus rankos. Ir šitaip jau dvylika metų, nors konkurencijos naminei duonai yra.
Kylant minimaliai algai, branginti duonos savininkai neskuba. Nori, kad duona išliktų paklausi. Pernai kepyklėlė kėlė minimumą ir duonos dar nebrangino. Bet šiemet savininkai sako, jog taip neišeis.
„Arba didinti kainas ir mažinti apyvartą, nes didinant kainas reikia didinti ir algas. Arba išlaikyti kainas, kokios yra, kelti labai nedaug atlyginimus ir šiek tiek balansuoti tarp nuostolio ir pelno“, – svarstė „Velželio duonos“ direktorius Vaidas Baranauskas.
Dilemą dėl mažiausiai uždirbančių kelis mėnesius narstė ir Trišalė taryba – tai valdžios, darbdavių ir profsąjungų atstovai. Bet sprendimo nerado.
„Todėl, kad nesueina mūsų norai. Darbdaviai nori nedidinti arba didinti labai mažai, o mes vis tiek matome poreikį, kad minimali mėnesinė alga turi didėti“, – kalbėjo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos laikinoji pirmininkė Dalia Jakutavičė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Dabar ginčą turės užbaigti Vyriausybė.
„Pasiėmėme aukso viduriuką. Mano reikalavimas buvo, kad tai nebūtų mažiau negu 100 eurų“, – teigė paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.
Premjerė žada palaikyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą. Minimalią algą didinti 11 proc. – iki 836 eurų į rankas. Mažiausiai uždirbantieji prisidurtų papildomus 60 eurų.
„Negalėjome mažiau kelti, nei kėlėme prieš. Tai 115 plius tikrai bus“, – pridūrė I. Ruginienė.
„Tai dviženklis algos kėlimas, kai sektoriaus apyvarta krenta. Iš ko gali kelti taip drastiškai atlyginimus?“ – retoriškai klausė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Valstybės biudžetui dėl to gali reikėti 100 milijonų eurų. Paskirtoji ministrė akcentuoja ne pinigus.
„Normalu – reikia didinti, kainos didėja, orus gyvenimas turi būti užtikrintas. Tik didinant minimalią algą galime gyventojams sudaryti sąlygas geram gyvenimui“, – pabrėžė paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.
Profsąjungos sako, minimalus atlyginimas turi vytis vidutinį. Dabar nesiekia nė pusės to.
„Nelabai stipriai pasistūmėjome“, – pripažino D. Jakutavičė.
Mažiausia minimali alga, neatskaičius mokesčių, Albanijoje – 408 eurai, o aukščiausia Liuksemburge – 2,7 tūkst. eurų. Bet pragyvenimo išlaidos šalyse labai skiriasi.
Gali užtekti ir mažesnio atlyginimo, o gyventi geriau, nes kainos mažesnės.
Įvertinus kainas, geriausia situacija Liuksemburge ir Vokietijoje. Prasčiausia – Albanijoje, o Lietuva – per vidurį.
„Tos kainos taip sparčiai nekyla, kaip mūsų atlyginimai. Iš tikrųjų atlyginimų augimo tempai gerokai viršija kainas“, – aiškino „Artea“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Mažai kepyklėlei – egzistencijos dilema. Arba atsisakyti kokio darbuotojo, nors jų vos keturi, be to dirba ir patys savininkai. Arba mažinti asortimentą, pirkti pigesnius produktus, medžiagas.
„Minimalaus atlyginimo kėlimas turėtų būti derinamas ir su mokesčių lengvatomis ar su NPD didinimu, kad pasidalytume tą naštą“, – pažymėjo V. Baranauskas.
Tačiau socialdemokratų Vyriausybė negailestinga darbdaviams. Neapmokestinamųjų pajamų dydžio kėlimo savo programoje nesuplanavo.
„Žemiausias pajamas uždirbantys gyventojai būtų labiau motyvuoti kibtis į darbo rinką, nes jų neslėgtų tokie rimti mokesčiai“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.
Anot A. Romanovskio, dauguma uždirba gerokai daugiau nei tūkstantį, o minimalų gauna vos 5 proc. darbuotojų. Dažnai jie be kvalifikacijos, bet nesulaukia pagalbos.
„Klausimas – kaip valstybė padeda įgyti kvalifikaciją, tobulėti, kad jie galėtų uždirbti didesnį atlyginimą“, – kėlė klausimą Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.
Įtvirtinti minimalų uždarbį nereikia vos penkiose šalyse – Italijoje, Danijoje, Švedijoje, Austrijoje ir Suomijoje, nes pavyksta susitarti darbuotojams ir darbdaviams.
(be temos)
(be temos)