Išorinio uosto raktą nukals Vilniuje

Ragino teikti projektus

Pakoreguota teritorijų planavimo tvarka ir atsiradusi galimybė pačiam uostui ruošti savo bendrąjį planą įnešė šviežumo.

Diskusijos dėl išorinio uosto statybos pakėlė Klaipėdos mieste per daugelį metų susikaupusį neveiklumo, įvaizdžio formavimu su minimaliais darbais paremtą miesto valdymo dumblą.

Apie Klaipėdos miesto problemas pagaliau išgirdo ir atrodo atkreips dėmesį Lietuvos valdžios institucijos, pradedant premjeru ir baigiant ministerijomis.

Klaipėdos miesto vadovai Vilniuje išgirdo raginimą rengti ir teikti techninius projektus, kurie susiję su miesto vystymu.

Tokios mintys kyla po praėjusią savaitę Vilniuje įvykusio išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projekto įgyvendinimo komisijos, kuriai vadovauja pats premjeras, posėdžio. 

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas dar vasarį vykusiame Klaipėdos uosto tarybos posėdyje buvo užsiminęs, kad su nekantrumu laukia ir daug tikisi iš tos premjero vadovaujamos komisijos.

Tai parodo, kad merams prieiti prie premjero ir kalbėtis apie savivaldos problemas nėra taip paprasta. O Klaipėda tokią galimybę gavo dėl to, kad ne tiek ji, kiek uostas, yra itin svarbus Lietuvos ekonomikai.

Nori geranoriško susitarimo

Kitas teigiamas Uosto bendrojo plano rengimo proceso rezultatas yra tai, kad Klaipėdos miestas pagaliau aiškiai susidėliojo, ko jis nori iš Vyriausybės, ministerijų, Klaipėdos uosto.

Būdamas šalia uosto, kuris svarbus valstybei, bet kelia gyventojams ir tam tikrų nepatogumų, Klaipėdos miestas turi ir gali tikėtis, kad jo infrastruktūrai tvarkyti, kitoms reikmėms bus skiriama daugiau dėmesio.

Klaipėdos miestas yra pasirengęs 17 punktų prašymų paketą šalies valdžiai. Šio paketo įgyvendinimas būtų tarsi raktas, kuris atvertų uostui galimybę statyti prie Melnragės išorinį uostą.

Šalies valdžia nori, kad Klaipėdos miestas už tam tikrus projektus geranoriškai suderintų uosto bendrąjį planą su šiam momentui maksimaliai jo plėtra tiek pietinėje dalyje su Smeltės pusiasaliu sujungiant Kiaulės Nugarą, tiek šiaurinėje dalyje – prie Melnragės pastatant išorinį uostą. Kada būtų statomas tas uostas neaišku.

Klaipėdos miesto meras V.Grubliauskas yra užsiminęs, kad Klaipėdos miestui ir nederinant uosto bendrojo plano, jį pagal galiojančią tvarką suderintų pati Vyriausybė. Bet tuomet tarp centrinės valdžios Vilniuje ir Klaipėdos miesto įtampa padidėtų.

Vyriausybė siekia Klaipėdos išorinio uosto statybos projektui suteikti valstybinės svarbos statusą. Tai sudarytų jam prioritetines sąlygas.

Posėdį Vyriausybėje – sėkmingas

V.Grubliauskas viešai užsiminė, kad nė vienas iš 17 savivaldybės suformuluotų punktų nebuvo atmestas kaip nesvarstytinas. Miesto norai bus nagrinėjami ministerijose tarp specialistų. Jau šią savaitę Klaipėdos miesto norus planuojama aptarti Susisiekimo ministerijoje, vėliau Aplinkos ir kitose ministerijose.

Teigiamas yra V.Grubliausko noras konkrečiai sudėlioti, kada ir kokie miesto projektai bus įgyvendinti. Taip pat ir teisinės garantijos, kad tai bus padaryta. Klaipėdos miestas jau turi karčios patirties, kad pažadai dažnai yra vilkinami. Tai ir tas pati pramoginių laivų prieplauka, ir Baltijos prospekto sankryžos.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus viešai teigė, kad posėdis buvo labai sėkmingas. Jis išsprendė principines nuostatas dėl nemažos dalies klausimų, kurie yra labai svarbūs uostui tiek priimant Vyriausybės nutarimus, tiek ministro įsakymus, tiek teisės aktų pakeitimus.

Nesusikalbėjimo dar yra

Klaipėdos uosto bendrojo plano rengimas atnešė ir dar vieną teigiamą bruožą - visuomenės sąmoningumo kilimą. Svarbiausias klausimas ir jautriausia vieta išlieka Melnragės gyvenvietė ir galima išorinio uosto įtaka pajūrio krantams. 

Susibūrė Melnragės, Girulių ir Karklės bendruomenės, kurios kelia savo reikalavimus. Jos atstovai surengė piketą prie Vyriausybės rūmų.

Visai logiška ir demokratiška būtų, kad į Premjero vadovaujamos komisijos darbą būtų įtrauktas ir bendruomenių atstovas, bet to neįvyko.

Lietuvos valdžia visais lygiais dar nemoka diskutuoti ir nevertina bendruomenių, nors jų pozicija, pasiūlymai turėtų būti girdimi. Ir į juos kai kuriais atvejais netgi įsiklausoma.

Nesant tikros informacijos neretai skleidžiami gandai, kaip pavyzdžiui apie šimtų hektarų miško kirtimus. V.Grubliauskas tokius skleidžiamus nepagrįstus faktus pavadino gandais.

Kartais susidaro įspūdis, kad prie visuomenės įtampos kaitinimo prisideda ir kai kurie Klaipėdos miesto politikai, netgi vadovai.

Socialiniuose tinkluose pasirodė nuotraukos su nufotografuotomis uosto gelžbetoninėmis tvoromis, kurios dar likusios nuo sovietinių laikų su komentaru, kad štai uostas yra rekordininkas, gauna milijonines pajamas, o štai pažiūrėkite kokios tvoros. Aišku, kad tokios tvoros prestižo pačiam uostui neprideda, jos turėtų būti pašalintos. Bet apie tai turėtų būti kalbamasi su uosto direkcijos, kompanijų vadovais, o ne baksnojama viešai. Jei tai darytų žurnalistai, bendruomenininkai būtų suprantama, bet kai tai daro savivaldybės vicemeras?

Klaipėdos miesto sąlygos:

1. Programa dėl Melnragės gyventojų dalies iškėlimo su valstybės lėšomis ir terminais, naujų sklypų jiems suformavimo ties Giruliais.

2. Pajūrio juostos eliminavimas žemyninėje dalyje ties Klaipėdos miesto riba.

3. Kurortinių teritorijų statusas Giruliams ir Smiltynei.

4. Kompensacija už miškus, kurie būtų iškirsti uosto reikmėms.

5. Jūros krantų tvarkymas valstybės lėšomis ties Klaipėdos miesto riba.

6. Lėšos naujo stadiono statybai priešais „Ermitažą“ už perduotą „Žalgirio“ stadioną uostui.

7. Uosto teritorijų perdavimas miestui (konversija) jo centrinėje dalyje.

8. Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcija ir pietinio aplinkkelio tiesimas valstybės lėšomis.

9. Vientisos Nemuno gatvės suformavimas, kad ja, o ne Minijos gatve, iki pietinio aplinkkelio važiuotų transportas iš uosto.

10. Nemuno g. 113 ir 133 namų išpirkimas ir valstybės lėšomis su terminais.

11. Krovinių srauto per Klaipėdos centrinę stotį ir kelyną mažinimas.

12. Pramoginių laivų prieplaukos prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio įrengimas valstybės lėšomis.

13. Vilhelmo kanalo sujungimas su minėta pramoginių laivų prieplauka ir jo pritaikymas turizmo reikmėms.

14. Vyriausybės pritarimo prijungiant prie Klaipėdos miesto 1320 ha teritorijos, kuri dabar priklauso rajonui.

15. Gauti 10 proc. Uosto direkcijos rinkliavų dalį.

16. Suteikti valstybinį finansavimą Minijos g. pratęsimo iki Taikos pr., P.Lideikio g. tilto per geležinkelį platinimo, Statybininkų pr. tęsinio projektams.

17. Visas priemones įtraukti į uosto bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo programą.