Antradienį Vilniuje vyko konferencija „Viešbučių verslas: internetinių sprendimų dėka - į tarptautinę rinką“. Jos metu susirinkę turizmo ir viešbučių verslo atstovai ieškojo naujų sprendimų, kurie padėtų didinti konkurencinį pranašumą, suaktyvintų viešbučių verslą Lietuvoje.

Pasak konferencijoje dalyvavusios Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, keičiantis situacijai viešbučių klasifikavimo sistema atsidūrė kryžkelėje, viešbučiams nėra motyvacijos klasifikuotis, taip pat trūksta bendros šalies internetinės viešbučių rezervavimo sistemos.

Europoje viešbučiai net ir nesant privalomai klasifikacijai, skubiai klasifikuojasi, nes patenka į savo šalies tinklapį ir tuomet įtraukiami į viešbučių rezervavimo sistemą, pavyzdžiui, „Visit Denmark“. Būtent dėl šios grandies trūkumo Lietuvos viešbučių pasiekiamumas gerokai mažesnis.

„Manau, kad ateityje internetui ir informacinėms technologijoms bus skiriama vis daugiau dėmesio, siekiant didinti viešbučių pardavimus ir  plėtoti turizmo verslą Lietuvoje“, - sakė Evalda Šiškauskienė.

Konferencijoje įžvalgomis apie Baltijos ir Šiaurės šalių turizmo rinkas dalinosi verslo kelionių agentūros „Kaleva Travel“ grupės vadovas Mika Kiljunen, kuris teigė, kad viešbučių ir turizmo verslas išgyvena ne patį lengviausią laikotarpį tiek lokaliu, tiek tarptautiniu lygmeniu.

Pasak M.Kiljunen, esant tokiai situacijai šiandien svarbu galvoti apie naujų sprendimų paiešką ir verslo plėtrą pasitelkiant interneto technologijas, nes ateityje pardavimai internetu sudarys daugiau nei 50 proc. rinkos.  

Konferencijoje internetinių užsakymų paslaugas ir technologinius sprendimus verslo klientams, viešbučiams ir agentūroms teikiančios suomiško kapitalo bendrovės „Hotelzon“ vadovas Jani Kaskinen pristatė kompanijos statistinius duomenis, kurie atskleidė viešbučių kainų pokyčius Baltijos šalyse.

J.Kaskinen teigimu, „Hotelzon“ sistemos statistika rodo, jog palyginus šių ir praėjusių metų viešbučių kainas Baltijos šalių sostinėse, jos labiausiai mažėjo Rygoje ir Taline - 16 proc. Tuo tarpu Vilniuje kainos sumažėjo tik 3 proc., tačiau nepaisant skirtingo kritimo, Baltijos šalių sostinėse kainos 2009 metais labai supanašėjo - vienos nakvynės kaina šiuose miestuose siekia vidutiniškai 90 eurų (apie 310 litų).

„Šiuo metu situacija turizmo rinkoje yra tokia, kad turime ieškoti būdų, kurie leistų efektyviau ir patogiau pasiekti bei aptarnauti klientus. Internetinės viešbučių rezervavimo sistemos tampa dar vienu svarbiu pardavimo kanalu ir ypatingai šiuo metu prisideda prie verslo augimo skatinimo apgyvendinimo paslaugas teikiančioms įmonėms“, - teigė „Hotelzon“ vadovas Jani Kaskinen.

Pasak jo, jeigu viešbutis yra tarptautinėje internetinėje viešbučių rezervavimo sistemoje, tai sudaro galimybę pasiekti platų vartotojų ratą, pavyzdžiui, „Hotelzon“ sistemos klientų sąraše yra per 15 tūkstančių tarptautinių korporatyvių klientų. Be to, kai viešbučio duomenys įvedami į internetinę rezervavimo sistemą, jis tampa matomas plačiam kelionių agentų ir interneto svetainių tinklui.

Konferencijos metu „Reval Hotel Lietuva“ pajamų vadovė Vaida Arčiškevičienė palaikė internetinių technologijų idėją ir iškėlė kainų lygiavertiškumo problemą bei jos sprendimo būdus.

„Situacija turizmo rinkoje nėra lengva, negalime leisti sau ramiai sėdėti ir laukti, kol verslas atsigaus, todėl siekiame išnaudoti visus įmanomus kanalus, tarp jų ir internetą. Šiuo metu turime visas galimybes naudotis internetu ir skelbtis visuose įmanomuose internetiniuose kanaluose, tačiau tai sukelia ir tam tikrų problemų. Kainos kiekvienuose kanaluose administruojamos atskirai, tad čia ir iškyla skirtingų kainų atsiradimo grėsmė. Paprasčiausias būdas šiai problemai išspręsti - technologijos, įgalinčios užtikrinti tolygų kanalų administravimą, naudojant atitinkamas sistemas, kuriose pakeitimai daromi vienoje vietoje, o patenka į visus, prie tų sistemų prijungtus kanalus“, - apie kylančias problemas konferencijos metu svarstė Vaida Arčiškevičienė.

Konferencijoje „Viešbučių verslas: internetinių sprendimų dėka - į tarptautinę rinką“ dalyvavo per 30 Lietuvos viešbučių, taip pat Valstybinio turizmo departamento atstovai.