- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje vis daugiau vaikų nežino, iš kur ant jų šeimos stalo atsiranda mėsa, žuvis, sviestas, kaip pagaminamas pienas. Jų pažinimo laukas užsidaro prekybos tinklų lentynomis ir išmaniosiomis technologijomis. Žemės ūkio ministerija, siekdama praplėsti pažinimo galimybes, šiais metais 1–4 ir 5–8 klasių mokinius iš įvairių regionų pakvietė dalyvauti programoje „Išauginta Europos Sąjungoje“.
Programos ašis – akvakultūra
Mitybos specialistai teigia, kad upėse, ežeruose, jūrose ir vandenynuose sugaunama žuvis savo maistinėmis savybėmis yra tarp labiausiai vertinamų ir žmogui rekomenduojamų maisto produktų. Todėl Europos gyventojai linkę vis daugiau žuvies įtraukti į savo mitybos racioną. Pasaulinės maisto ir žemės ūkio organizacijos konstatuoja, kad nuo 1961 metų žuvies vartojimas augo dvigubai greičiau nei jos ištekliai. To pasekmė – nemažai žuvies rūšių artėja link išnykimo ribos. Mokslininkai prognozuoja, kad nieko nekeičiant, artimaisiais dešimtmečiais žuvų išteklių būklė gali dar labiau pablogėti.
Tausojant natūralius žuvų išteklius, vis aktyviau plėtojama akvakultūra. Pasaulyje kasmet šis sektorius vidutiniškai padidėja apie 7 procentus. Tačiau jo plėtra tampriai siejasi su vartojimu. Vis tik nemaža dalis gyventojų labiau linkę pirkti natūraliuose vandenyse užaugusią žuvį. Priežastis – daugelis žmonių labai mažai žino apie akvakultūros sektorių, o tai sudaro sąlygas plisti įvairiems mitams, kad tvenkiniuose ir uždarosiose akvakultūros sistemose išauginta žuvis turi daugiau pašalinių medžiagų, kaip antibiotikai ir pan.
Siekdama užpildyti žinių spragą, Europos Komisija inicijavo programą „Farmed in the EU“. Lietuvoje įgyvendinama šios iniciatyvos dalis – programa „Išauginta Europos Sąjungoje“. Jos tikslas – plėsti mokinių žinias apie šį sektorių, skatinti Lietuvos žuvininkystės ūkiuose išaugintų žuvų vartojimą, supažindinti vaikus su verslo ir karjeros galimybėmis akvakultūros sektoriuje.
Programoje dalyvaujantys moksleiviai supažindinami su žuvininkystės ūkiuose veisiamomis ir auginamomis žuvų rūšimis, veisimo technologijomis. Moksleiviams pristatoma ir aplinkosauginė akvakultūros svarba. Plėtojantis šiam sektoriui, sudaroma galimybė išsaugoti natūraliuose vandenyse augančios žuvies išteklius. Atskleidžiama ir ekonominė nauda, nes akvakultūra mažina šalies priklausomybę nuo importo, sukuriamos darbo vietos. Juk dabar didžioji dalis žuvies europiečių stalus pasiekia iš trečiųjų šalių ir tik 10 proc. yra užauginta ES „Tikimės, kad mokiniai, dalyvavę projekto „Išauginta Europos Sąjungoje“ edukacinėse veiklose ir iš arti pamatę, kaip veisiamos ir auginamos žuvys, susidomės šiuo sektoriumi ir dalis jų pasirinks žuvininko specialybę bei darbą akvakultūros ūkiuose. O gal jų galvelėse užgims svajonė užsiimti naujų žuvų rūšių auginimu arba įkurti vietos ūkiuose užaugintos žuvies restoraną“, – programos reikšmingumą apibūdina Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus patarėja Adrija Gasiliauskienė.
Suteikia ir gerų emocijų
Įdomių edukacinių veiklų, įtraukiančių vaikus į žuvininkystės pasaulį, projekte tikrai gausu. Be 50 pamokų atrinktose Lietuvos mokyklose, kurias veda šios srities žinovai – dr. Justas Dainys ir dr. Eglė Jakubavičiūtė, dar organizuojamos pažintinės išvykos į žuvininkystės ūkius, žuvininkystės tema rengiami projektai ir konkursai, o jų nugalėtojai apdovanojami Žemės ūkio ministerijos dovanomis.
Pagal projekto „Išauginta Europos Sąjungoje“ pamokų apie akvakultūrą medžiagą išleisti pratybų sąsiuviniai 1–4 ir 5–8 klasių mokiniams. Įdomiai pateikta informacija apie žuvį ir akvakultūrą praplės ne tik projekte dalyvavusių moksleivių žinias – šis leidinys pasieks visas į projektą įsitraukusias Lietuvos mokyklas.
Lietuvoje pažintinės žuvininkystės programą „Išauginta Europos Sąjungoje“ įgyvendina Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija ir VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...