- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karantino metu nematytas apimtis pasiekusi mažmeninė prekyba paštu arba internetu pamažu vėsta – atsivėrus parduotuvėms, virtualūs apsipirkimai gyventojus ėmė dominti mažiau.
Perkama vis mažiau
Statistikos departamento duomenimis, praėjusį gruodį ir pernai kovą rekordines aukštumas pasiekę nuotoliniai pardavimai krinta jau keletą mėnesių iš eilės.
Liepą mažmeninė prekyba paštu arba internetu, palyginti su ankstesniu mėnesiu, susitraukė beveik 0,5 proc. Prieš mėnesį buvo fiksuotas 1 proc. mažėjimas. Gegužę, palyginti su balandžiu, prekyba paštu arba internetu irgi smuko 2 proc. Ji mažėjo ir balandį.
Kasmet ši rinka augdavo po keliolika procentų, bet pandemijos metu įvyko sprogimas.
Departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė pastebėjo, kad nuosmukis prasidėjo kovą panaikinus kai kuriuos per karantiną prekybai galiojusius draudimus.
Bet, pasak A.Ramaškevičienės, mažmeninės prekybos paštu arba internetu apyvarta mažėja ne taip sparčiai, kaip kilo pandemijos pradžioje, o ypač – gruodį, sugriežtinus karantino sąlygas.
Tuometis prekybos internetu šuolis buvo įspūdingas – per mėnesį pardavimai išaugo net 31 proc. Prieš Kalėdas žmonės tiesiog šlavė virtualių parduotuvių lentynas, o prekes į namus pristatantys kurjeriai vos spėjo suktis.
Panašus sprogimas buvo matyti ir pirmojo karantino pradžioje pernai pavasarį. 2020 m. balandį mažmeninės prekybos internetu arba paštu apyvarta per mėnesį pašoko trečdaliu, o palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 m. – net 68 proc.
Naujovė prigijo
A.Ramaškevičienė pastebėjo, kad pardavimų internetu pakilimą lydėdavo ne maisto prekių parduotuvių apyvartos nuosmukis. Pavyzdžiui, pernai balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2019 m., prekyba ne maisto prekėmis smuktelėjo daugiau kaip 18 proc. Panašiai atsitiko ir pernai gruodį, kai liko dirbti tik maisto prekių parduotuvės.
Didžiausias prekybos internetu ir paštu augimas užfiksuotas šių metų pirmąjį pusmetį. Palyginti su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, ši rinka išaugo maždaug 61 proc. ir, panašu, jau nebegrįš į prieš krizę buvusius laikus.
A.Ramaškevičienės teigimu, daliai pirkėjų apsipirkimas internetu greičiausiai tapo įpročiu.
"Matyti, kad, atlaisvinus dėl COVID-19 įvestus suvaržymus, staiga išauga mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis, tačiau prekyba maistu ima trauktis. Prekybos paštu arba internetu tempai irgi tampa lėtesni. Panašu, kad dalis vartotojų sugrįžta į parduotuves, bet prekybos internetu apyvarta jau nė iš tolo neprimena buvusios prieš karantiną", – sakė specialistė.
Ypač ryškus mažmeninės prekybos paštu arba internetu pakilimas buvo užfiksuotas praėjusį kovą. Palyginti su atitinkamu mėnesiu pernai, tada pardavimai išaugo net 89 proc.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad prekyba paštu arba internetu auga jau ne vienus metus, bet karantinas ir su juo atsiradę ribojimai šią prekybą ypač išjudino. "Kasmet ši rinka augdavo po keliolika procentų, bet pandemijos metu įvyko sprogimas", – kalbėjo A.Ramaškevičienė.
Pandemijos įtaka apyvartai
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu dėl karantino suvaržymų bangavo ne tik maisto ir ne maisto prekių parduotuvių apyvarta – ypač svyravo ir degalų pardavimai.
Per karantiną įvedus judėjimo suvaržymus degalų pardavimai drastiškai smukdavo, o juos atšaukus staiga pašokdavo.
Žinoma, akivaizdžiai kito ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių apyvartos: karantino metu maistą gyventojai pirko internetu arba parduotuvėse. "O karantinui pasibaigus žmonės patraukė į kavines. Dėl to šiek tiek sumažėjo maistu prekiaujančių parduotuvių apyvarta ir staiga pakilo maitinimo įstaigų pardavimai", – sakė A. Ramaškevičienė.
Pasibaigus karantinui žmonės taip pat labiau pirko sodo reikmenis, poilsiui skirtas prekes. Namuose ne vieną mėnesį praleidusius gyventojus traukė ir juvelyriniai dirbiniai.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusį kovą, o ypač balandį, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, labai išaugo ne maisto prekių apyvarta.
Pasak A.Ramaškevičienės, pirmosios pandemijos bangos pradžioje žmonės buvo išsigandę, kad gali pristigti atsargų, todėl paniškai jas kaupė.
Liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,9 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių padidėjo 12,6 proc.
Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) liepą sudarė 1 mlrd. 336 mln. eurų to meto kainomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras: ne Vilnius, o Maskva turi rasti būdus, kaip sumokėti už Kaliningrado tranzitą
Ne Vilnius, o Maksva turi rasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lietuvoje veikiantiems bankams aiškinantis, ar atlikdami tokius mokėjimus jie nepažeistų tarptautinių san...
-
„Perlo energijos“ vadovas: galima bauda viršytų 1 mln. eurų
Už vienašališką sutarčių pakeitimą ar nutraukimą iki 10 proc. metinių pajamų galinti siekti bauda nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlui energija“ reikštų milijoną eurų viršijančią sumą ir dar labiau aps...
-
Kritikuoja „Perlo Energijos“ sprendimą: elgesys yra aiškus sutarčių teisės pažeidimas2
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai teigia, kad „Perlas Energija“ bandymas vienašališkai keisti visų savo klientų, kurie pasirinko fiksuotas elektros energijos kainas, sutartis ir juos pervesti į planą, pri...
-
Sprendimai dėl kompensacijų už dujas ir elektrą nuo Naujųjų – po VERT prognozių
Ar gyventojams nuo kitų metų sausio bus skiriamos kompensacijos už gamtines dujas ir elektrą, Vyriausybė apsispręs iš rinkos reguliuotojo gavusi prognozuojamas kitų metų kainas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...
-
Mažose gyvenvietėse daugėja bankomatų
Meškučiuose žmonės džiaugiasi nauju bankomatu. Vietiniai jo laukė daug metų. Iki šiol, norėdami išsigryninti pinigų, jie naudojosi „Perlo“ terminalu arba būdavo priversti vykti į Šiaulius. Bankomatas pritraukia...
-
Per savaitę elektra Lietuvoje brango 8 proc.1
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo po 8 proc. ir abiejose šalyse kainavo po 367,4 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina didėjo 11 proc. iki 280,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elekt...
-
Miestuose kyla nauji būstai, bet jų pirkti nėra kam: kris kainos?8
Lietuviai nustojo graibstę naujos statybos butus. Liepą Vilniuje parduoti vos 64 būstai. Tai prasčiausias rezultatas per dešimtmetį, praneša LNK. ...
-
Elektros kaina liepą Lietuvoje augo 37 proc.2
Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37 proc. iki 305 euro už megavatvalandę (MWh), o viena pagrindinių to priežasčių yra rusiškų gamtinių dujų į Europą ribojimas, teigia elektros perdavimo tinklo sistemos...
-
ŽŪM dėl lietingo sezono ūkininkams taikys paprastesnius reikalavimus
Žemės ūkio ministerija dėl ilgo lietingo laikotarpio šią vasarą bei stichinių liūčių ūkininkams taikys paprastesnius reikalavimus ir lankstesnę kontrolę. Ūkininkai, kurie prisiėmė agrarinės aplinkosaugos ir klimato veiklos įsipareigoji...
-
Siūloma prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį MMA
Siūloma prilyginti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) minimalios mėnesio algos (MMA) dydžiui. ...