- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Karantino metu nematytas apimtis pasiekusi mažmeninė prekyba paštu arba internetu pamažu vėsta – atsivėrus parduotuvėms, virtualūs apsipirkimai gyventojus ėmė dominti mažiau.
Perkama vis mažiau
Statistikos departamento duomenimis, praėjusį gruodį ir pernai kovą rekordines aukštumas pasiekę nuotoliniai pardavimai krinta jau keletą mėnesių iš eilės.
Liepą mažmeninė prekyba paštu arba internetu, palyginti su ankstesniu mėnesiu, susitraukė beveik 0,5 proc. Prieš mėnesį buvo fiksuotas 1 proc. mažėjimas. Gegužę, palyginti su balandžiu, prekyba paštu arba internetu irgi smuko 2 proc. Ji mažėjo ir balandį.
Kasmet ši rinka augdavo po keliolika procentų, bet pandemijos metu įvyko sprogimas.
Departamento Trumpojo laikotarpio verslo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Alina Ramaškevičienė pastebėjo, kad nuosmukis prasidėjo kovą panaikinus kai kuriuos per karantiną prekybai galiojusius draudimus.
Bet, pasak A.Ramaškevičienės, mažmeninės prekybos paštu arba internetu apyvarta mažėja ne taip sparčiai, kaip kilo pandemijos pradžioje, o ypač – gruodį, sugriežtinus karantino sąlygas.
Tuometis prekybos internetu šuolis buvo įspūdingas – per mėnesį pardavimai išaugo net 31 proc. Prieš Kalėdas žmonės tiesiog šlavė virtualių parduotuvių lentynas, o prekes į namus pristatantys kurjeriai vos spėjo suktis.
Panašus sprogimas buvo matyti ir pirmojo karantino pradžioje pernai pavasarį. 2020 m. balandį mažmeninės prekybos internetu arba paštu apyvarta per mėnesį pašoko trečdaliu, o palyginti su atitinkamu mėnesiu 2019 m. – net 68 proc.
Naujovė prigijo
A.Ramaškevičienė pastebėjo, kad pardavimų internetu pakilimą lydėdavo ne maisto prekių parduotuvių apyvartos nuosmukis. Pavyzdžiui, pernai balandį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu 2019 m., prekyba ne maisto prekėmis smuktelėjo daugiau kaip 18 proc. Panašiai atsitiko ir pernai gruodį, kai liko dirbti tik maisto prekių parduotuvės.
Didžiausias prekybos internetu ir paštu augimas užfiksuotas šių metų pirmąjį pusmetį. Palyginti su pirmuoju praėjusių metų pusmečiu, ši rinka išaugo maždaug 61 proc. ir, panašu, jau nebegrįš į prieš krizę buvusius laikus.
A.Ramaškevičienės teigimu, daliai pirkėjų apsipirkimas internetu greičiausiai tapo įpročiu.
"Matyti, kad, atlaisvinus dėl COVID-19 įvestus suvaržymus, staiga išauga mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis, tačiau prekyba maistu ima trauktis. Prekybos paštu arba internetu tempai irgi tampa lėtesni. Panašu, kad dalis vartotojų sugrįžta į parduotuves, bet prekybos internetu apyvarta jau nė iš tolo neprimena buvusios prieš karantiną", – sakė specialistė.
Ypač ryškus mažmeninės prekybos paštu arba internetu pakilimas buvo užfiksuotas praėjusį kovą. Palyginti su atitinkamu mėnesiu pernai, tada pardavimai išaugo net 89 proc.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad prekyba paštu arba internetu auga jau ne vienus metus, bet karantinas ir su juo atsiradę ribojimai šią prekybą ypač išjudino. "Kasmet ši rinka augdavo po keliolika procentų, bet pandemijos metu įvyko sprogimas", – kalbėjo A.Ramaškevičienė.
Pandemijos įtaka apyvartai
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad pandemijos metu dėl karantino suvaržymų bangavo ne tik maisto ir ne maisto prekių parduotuvių apyvarta – ypač svyravo ir degalų pardavimai.
Per karantiną įvedus judėjimo suvaržymus degalų pardavimai drastiškai smukdavo, o juos atšaukus staiga pašokdavo.
Žinoma, akivaizdžiai kito ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių apyvartos: karantino metu maistą gyventojai pirko internetu arba parduotuvėse. "O karantinui pasibaigus žmonės patraukė į kavines. Dėl to šiek tiek sumažėjo maistu prekiaujančių parduotuvių apyvarta ir staiga pakilo maitinimo įstaigų pardavimai", – sakė A. Ramaškevičienė.
Pasibaigus karantinui žmonės taip pat labiau pirko sodo reikmenis, poilsiui skirtas prekes. Namuose ne vieną mėnesį praleidusius gyventojus traukė ir juvelyriniai dirbiniai.
Statistikos departamento duomenimis, praėjusį kovą, o ypač balandį, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, labai išaugo ne maisto prekių apyvarta.
Pasak A.Ramaškevičienės, pirmosios pandemijos bangos pradžioje žmonės buvo išsigandę, kad gali pristigti atsargų, todėl paniškai jas kaupė.
Liepą mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 0,9 proc., o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių padidėjo 12,6 proc.
Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) liepą sudarė 1 mlrd. 336 mln. eurų to meto kainomis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VERT ketina panaikinti visas „Inter RAO Lietuvos“ licencijas
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį ketina panaikinti Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ elektros eksporto, importo bei nepriklausomo tiekėjo licencijas. ...
-
Dviejų su valstybe siejamų bendrovių vadovų turtas viršijo milijoną eurų
Du bendrovių, kurių akcininkė yra savivaldybė ar valstybė, vadovai yra milijonieriai, rodo vieši Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. ...
-
G. Šimkus: jei infliacijos prognozės prastės, ECB jau liepą turėtų apsvarstyti palūkanų didinimą
Jeigu infliacijos prognozės dar labiau pablogės, liepos mėnesį Europos centrinis bankas (ECB) turėtų apsvarstyti galimybę didinti bazines palūkanų normas dvigubai greičiau nei planuota, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus...
-
Laukiant EK gairių dėl Kaliningrado, parlamentarai baiminasi „rankų išsukinėjimo“ Lietuvai
Europos Komisijai (EK) užsimojus paruošti naujas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito per Lietuvą tarp Rusijos ir Kaliningrado, šalies viešojoje erdvėje pasigirdo nemažai būgštavimų. Nerimauta, kad toks EK apsisprendimas...
-
Kviečių supirkimo kaina birželį augo1
Kviečių ir pašarinių miežių supirkimo kainos Lietuvoje birželio viduryje padidėjo. ...
-
Savivaldybių įmonės pernai patyrė 5,1 mln. eurų nuostolių
Savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pajamos pernai augo 14,8 proc. iki 977 mln. eurų, tuo metu jų nuostolis siekė 5,1 mln. eurų (2021 metais uždirbta 28,7 mln. eurų pelno), skelbia Valdymo koordinavimo centras. ...
-
Verslo perėjimui prie atsinaujinančios energijos išteklių – 90 mln. eurų
Vyriausybė trečiadienį numatė šiemet skirti 5 mln. eurų įmonėms pakeisti taršų iškastinį kurą atsinaujinančios energijos ištekliais. Iki 2024 metų tam numatyta 90 mln. eurų. ...
-
„Sodros“ atstovė atskleidė, koks yra didžiausias Lietuvoje gautas pensijų anuitetas
Iš viso Lietuvoje pensijų anuitetus jau įsigijo per 1300 asmenų. Mažiausias anuitetas šiuo metu siekia devynis eurus, didžiausias – daugiau nei 300 eurų, praneša LNK. ...
-
Tarp turtingiausių strateginių įmonių vadovų – M. Armonaitis, M. Rudnickis, A. Latakas
Tarp strateginių Lietuvos įmonių vadovų pagal deklaruoto 2021 metų turto ir lėšų vertę išsiskyrė Klaipėdos uosto atstovai, rodo trečiadienį paskelbti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. ...
-
LB atstovas: 2024 metais palūkanų norma gali siekti apie 2 proc.1
2024 metais euro zonos tarpbankinių palūkanų norma Euribor, lemianti ir būsto paskolų palūkanas, gali siekti apie 2 proc., prognozuoja Lietuvos bankas (LB). ...