Tai, kad Estija tebėra palankiai vertinama tarp investuotojų, liudija ne tik iš šios šalies niekur bėgti neketinantis verslas, bet ir oficialioji statistika.

Investicijų pirmūnė

Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas į Estiją buvo smukęs praėjusiais metais, tačiau 2008 m. vėl užfiksuotas šuolis aukštyn. Beje, net ir esant šioms sąlygoms Lietuva gali tik pavydėti Estijos sugebėjimo pritraukti investicijas. Mūsų TUI lygis gerokai atsilieka nuo Estijos. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje TUI šių metų pirmą ketvirtį sudarė 185,5 mln. eurų (640,5 mln. Lt) arba 2,9 tūkst. eurų (10 tūkst. Lt) vienam gyventojui. Tuo pačiu metu Estijoje investicijų srautas pasiekė 556,5 mln. eurų (1,9 mlrd. Lt) arba 8,76 tūkst. eurų (30,24 tūkst. Lt) vienam gyventojui.

"Užsienio investuotojai elgiasi atsargiai, tačiau tai, kad smarkiai mažėja investicijų srautas neužfiksuota, – kalbėjo Estijos finansų ministras Ivaris Padaras. – Šiemet prognozuojame, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) kris, todėl turime imtis sprendimų, kurie skatins ekonomikos aktyvumą, pertvarkyti ekonomikos struktūrą ir skatinti eksportą. Tiesa, jau pastebime ženklų, kad verslas tampa aktyvesnis ir vėl yra pasirengęs investuoti."

Svarbiausia drausmė

I.Padaro teigimu, 2009-ieji Estijai bus labai svarbūs, nes tai bus stabilizavimosi metai. Ministras tikisi, kad kitąmet Estijos ūkis nors nedaug, bet augs. Finansų grupės "Nordea" rinkos tyrimų padalinio "Nordea Markets" Baltijos šalių analitikas Anssi Rantala prognozuoja, kad šiais metais Estijos BVP augs 1,1 proc., ekonomikos nuosmukis tęsis ir 2009 m. (-0,5 proc. BVP augimas). Apie 2,5 proc. augimo jis tikisi tik 2010 m.

Ekspertas akcentuoja, kad dabar Estijai svarbu išlaikyti fiskalinę drausmę ir nepasiduoti pagundai didinti biudžeto išlaidas. "Didesnės biudžeto išlaidos siekiant suteikti papildomą impulsą ekonomikai yra gera trumpalaikė priemonė ūkio nuosmukio sąlygomis, tačiau ji gali būti žalinga žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, nes iškils sunkumų suvaldyti išlaidų augimą. Nesakau, kad biudžetas turi būti subalansuotas, tačiau deficitui negalima leisti daug padidėti per trumpą laiką. Estijos vyriausybė turi parodyti, kad kontroliuoja išlaidas. Jei deficitas didėtų grėsmingai, tai galėtų neigiamai paveikti šalies reitingus, investuotojų nuomonę", – kalbėjo ekspertas.

Rodos, kad šio patarimo ir ketina klausytis Estijos vyriausybė. I.Padaras lankydamasis Lietuvoje paskelbė, kad Estija jau apsisprendė kitąmet nedidinti išlaidų valdininkų atlyginimams. Dalį valstybės tarnautojų ketinama atleisti, didesnių algų gali tikėtis tik tie, kurių darbo efektyvumas išaugs.

Neturėdami stambių pramonės įmonių, estai pasirengę stiprinti savo šalies, kaip teikiančios logistikos paslaugas, įvaizdį, o aktyvesnę plėtrą šioje srityje, kaip ir lietuviai, sieja su Kazachstano kroviniais.

Susidomėjimas neatslūgo

Lietuvos ambasados Estijoje komercijos atašė Mindaugas Pauliukas taip pat tikino, kad Lietuvos verslininkai vis dar domisi investicijų galimybėmis Estijoje.

"Tiek Lietuvos verslininkai teiraujasi apie galimybes investuoti Estijoje, tiek Estijos verslininkai – apie galimybes Lietuvoje. Kai smarkiai augusi ekonomika stabteli, žmonėms atrodo, kad nutiko kažkas baisaus. Tačiau gyvenimas ir verslas nesustoja. Verslininkai supranta, kad esant tokioms sąlygoms nebegali tikėtis greito uždarbio, tačiau tai tinkamas metas investuoti į statybas, ieškoti biuro patalpų nuomai, samdyti darbuotojus, nes įtampa darbo rinkoje sumažėjo.

Verslas atidžiai stebi padėtį ir koreguoja savo planus, tačiau tikrai nebėga iš šalies", – kalbėjo M.Pauliukas.

Per birželį ir liepą atašė gavo 17 paklausimų iš įvairių Estijos bei Lietuvos įmonių ir asmenų, kurie teiravosi apie verslo sąlygas ir investicijų galimybes.