Investicijos į biosaugą padeda valdyti užkrečiamųjų ligų riziką

Paraiškoms pateikti – beveik du mėnesiai

Rūpinimasis biosauga yra geriausias būdas užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų protrūkiams, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vėl kviečia gyvulininkyste užsiimančius ūkininkus pasinaudoti galimybe gauti paramą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Paraiškos bus priimamos nuo šių metų kovo 4 d. iki balandžio 30 d.

Šiam kvietimui teikti paraiškas skirta 1,10 mln. eurų paramos lėšų, o iš viso 2023–2027 m. intervencinei priemonei skirta 5 mln. eurų.

Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis.

 

Galimybė išvengti neprognozuojamų nuostolių

Šios intervencinės priemonės tikslas – išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą, o įvykus nepalankių reiškinių ar gyvūnų ligų protrūkių, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybą.

„Daugelis ūkinių gyvūnų augintojų yra susidūrę su užkrečiamosiomis gyvūnų ligomis ir žino, kad tai – ekonominiai nuostoliai dėl kritusių gyvūnų, gydymo išlaidos, negauta produkcija. Svarbu prisiminti, kad su infekcinėmis ligomis galima kovoti ne tik gyvulius vakcinuojant arba juos gydant, tačiau ir naudojantis biosaugos priemonėmis“, – sakė ŽŪM ES reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus patarėja Inga Budzevičiūtė.

ŽŪM atstovė pabrėžia, kad biologinio saugumo priemonės padeda išvengti nuostolių, kadangi neleidžia užkratui pakliūti į ūkį, o jei liga jau ūkyje – pritaikius biosaugos priemones, ūkiniai gyvūnai mažiau serga ir gaišta, taigi išlaikoma geresnė produkcijos kokybė, saugumas ir gyvūnų gerovė.

Investicijos į įrangą ir patalpas

Priemone ketinama remti tą veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusius padarinius.

Tinkamų finansuoti išlaidų kategorijose numatytos vidaus ar lauko aptvarų (tvorų, vartų, praėjimo punktų, praėjimo kontrolės sistemų) įsigijimo ir įrengimo išlaidos; gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo rampų, aikštelių, uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimo išlaidos; pašarų terminio apdorojimo įrangos, dezinfekcinių purkštuvų, valymo, dezinfekcijos įrangos, plovimo, dezinfekavimo įrenginių ir transporto priemonių įsigijimo išlaidos. Taip pat bus galima gauti paramą norint įsigyti ir įrengti konteinerius ir patalpas, kurios skirtos gaišenoms laikyti. Tinkamų finansuoti išlaidų sąraše – ir langai, grotos, tinkleliai, kita įranga, apsauganti nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ir kitų kenkėjų. Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamos finansuoti gali būti tik tos išlaidos, kurios numatytos biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų plane dėl biologinio saugumo priemonių ūkinių gyvūnų laikymo vietose.

Biologinis saugumas ūkyje daugiausia priklauso nuo žmonių elgsenos ir žinių, todėl numatyta finansuoti ūkinius gyvūnus prižiūrinčių darbuotojų buitinių ir maitinimo patalpų, darbo aprangos plovimo ir džiovinimo įrangos įsigijimo išlaidas.

Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių galvijų (SG), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 tūkst. eurų.

 

Reikalavimai paramai gauti

Pareiškėjas savo vardu turi būti įregistravęs valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre nustatyta tvarka ir ūkininko ūkį. Taip pat iki paramos paraiškos pateikimo privalo be pertraukų vykdyti pirminę žemės ūkio produktų gamybą (vykdoma gyvulininkystės veikla) ir ne trumpiau kaip vienus metus iki paraiškos pateikimo realizuoti produkciją rinkoje.

Pareiškėjai gali būti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, laikantys ūkinių gyvūnų. Paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus. Jie, kaip ir juridiniai asmenys, privalo užsiimti žemės ūkio veikla ir valdoje pagamintų arba užaugintų žemės ūkio produktų apdorojimu ar perdirbimu, pateikimu rinkai.

Į paramą nepretenduoja paraiškos, pateiktos fizinio ar juridinio asmens kartu su vienu ar keliais projekto partneriais.

Paramos paraiška ir reikalingi dokumentai turi būti pateikti per Žemės ūkio ministerijos informacinę sistemą (ŽŪMIS).

Paramos dydis priklauso nuo gyvulių skaičiaus

Maksimali paramos suma projektui gali svyruoti. Ūkiams, kurie laiko iki 20 sutartinių galvijų (SG), didžiausia galima paramos suma projektui negali viršyti 4 tūkst. eurų. Jeigu laikoma 21 ir daugiau SG, didžiausia galima paramos suma projektui skiriama atsižvelgiant į ūkyje laikomų gyvulių skaičių, vienam SG skiriant 200 eurų, tačiau negali viršyti 100 tūkst. eurų.

Pareiškėjas gali teikti tik vieną paramos paraišką konkrečiai ūkinių gyvūnų laikymo vietai, tačiau kai įgytas turtas būtų naudojamas daugiau negu vienoje vietoje, pavyzdžiui, mobilioji dezinfekcinė įranga, tuomet galima teikti bendrą paramos paraišką daugiau negu vienai gyvūnų laikymo vietai.

Įgyvendinimas – per dvejus metus

Gavę paramą ūkininkai iki kontrolės laikotarpio pabaigos prisiima įsipareigojimą užtikrinti, kad, įgyvendinus projektą, įsigytos investicijos atitiks Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos kontroliuojamų teisės aktų reikalavimus. Taip pat visą projekto kontrolės laikotarpį įsipareigoja ūkinių gyvūnų laikymo vietoje išlaikyti ne mažesnį, negu nurodyta paraiškoje, vidutinį metinį gyvulių skaičių, išreikštą SG.

Projekto įgyvendinimas negali viršyti 24 mėnesių trukmės nuo sprendimo skirti paramą priėmimo dienos.

Intervencinės priemonės „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ įgyvendinimo taisykles galima rasti čia.

Užs. 1882869