Inovacijos žengia į žemės ūkį

2017-05-30 07:00:00
Saulius Jurgėla
Teksto dydis:
Spausdinti

Inovacijos žengia į žemės ūkį ŽŪM nuotr.

Lietuvos ūkininkai ieško įvairių būdų ir naujovių gerinti ūkininkavimo sąlygas ir didinti darbo našumą. Nauja Europos investicijų programa skirta mokslui priartinti prie gamintojų ir padėti jiems siekti geresnių rezultatų. Šių metų galimybių studijų teikimas eina į pabaigą.

Pagalba ūkiui

ŽŪM kuruoja naują Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“, kuri yra pagrindinė priemonė įgyvendinant Europos inovacijų partnerystę (EIP) žemės ūkio srityje. Jos tikslas – sudaryti sąlygas ūkininkų ir mokslininkų bendradarbiavimui. Veikdami kartu Lietuvos ūkininkai galėtų išmėginti naujausias ir pažangiausias priemones, kurias sukūrė mokslo atstovai.

„Ši priemonė skirta ūkininkams ir mokslininkams pritraukti inovacijas į ūkius, nes šiuo metu yra didelis atotrūkis tarp tyrimų ir jų taikymo praktikoje. Atlikti tyrimai leis pašalinti trūkumus ar kliūtis, trukdančius šalies ūkiuose diegti naujas idėjas“, – sakė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Miškinis, kuris pristatė EIP priemonę Aleksandro Stulginskio universitete (ASU).

Jis tikino, kad yra numatytas platus temų sąrašas, kuris apima įvairias žemės ūkio ar miškininkystės sektorių aktualijas. Programa galima padėti ūkininkams ne tik padidinti produktyvumą, pagerinti augalų ar gyvulių sveikatą, pristatyti ekologinio ūkininkavimo principus, bet ir patobulinti ūkio vadybą ar sodininkystės technologijas.

Ko reikia?

Siekiant, kad projektas pateisintų idėją – mokslo ir žemės ūkio sektoriaus bendradarbiavimą, – turi būti sudaryta EIP veiklos grupė, į kurią įeina ne mažiau kaip trys nariai. Ji patvirtinama jungtinės veiklos sutartimi ir turi jungti skirtingų kompetencijų specialistus – ūkininkus, miško valdytojus, mokslininkus, konsultantus ir kitus kaimo plėtros dalyvius.

Projekto veiklos grupės nariai turi atitikti tinkamumo kriterijus. Ūkininkams svarbu žemės ūkio ar miškininkystės srityje turėti ne mažesnę nei trejų metų veiklos patirtį, projekto temą atitinkančią infrastruktūrą.

„Konsultantai turi būti akredituoti. Tačiau tikrai yra temų, kur akreditacijos nereikia, nes jos tiesiog nėra. EIP veiklos grupės tyrėjai turi turėti mokslo daktaro laipsnį ir patirties atliekant projektui reikalingus tyrimus. Tokie kriterijai reikalingi, nes mes norime, kad paraiškas teiktų ir projektuose dalyvautų aktyvūs mokslininkai, kurie turi aktualią projekto tematikai kvalifikaciją“, – pristatė reikalavimus vyr. specialistas.

Susitikimo akcentai

ŽŪM organizuotame EIP priemonės pristatyme dalyvavę mokslo ir konsultavimo institucijų atstovai itin daug klausinėjo apie EIP veiklos grupės projekto galimybių studijos vertinimą, dokumentų pateikimą ir dokumentų teikimo terminus.

„Žinoma, kad susitikimas su ŽŪM atstovais buvo naudingas, turėjau labai daug klausimų. Bandysime sudalyvauti. Jau ir kolektyvas surinktas, tad rengiame projektą.

Jo esmė – paskleisti informaciją apie agrarinę aplinkosaugą, biodinaminį, ekologinį ūkininkavimą, palyginti su tradiciniu ūkiu ir parodyti ūkininkams, kad galima ir apsimoka auginti natūralius produktus“, – po susitikimo sakė ASU Žemės ūkio ir maisto mokslo instituto prof. Honorata Danilčenko.

S.Miškinis paaiškino, kad pateiktas EIP veiklos grupių projektų galimybių studijas vertins du ekspertai, kuriuos paskirs ŽŪM. „Kadangi nėra žinoma, kiek ir kokios tematikos EIP veiklos grupių projektų galimybių studijų bus gauta, ekspertai nėra paskirti“, – patikslino jis.

EIP veiklos grupės projekto galimybių studijos vertinamos pagal konkrečius kriterijus: aktualumą nacionaliniu ar regioniniu mastu, indėlį į Kaimo plėtros programą, kaip pateikta galimybių studija, ar idėja yra nauja ir galės būti plačiai taikoma. Vertintojai dėmesį atkreips ir į tai, kiek ūkio subjektų yra EIP veiklos grupėje. Galimybių studija turi surinkti mažiausiai 70 balų, kitu atveju ji bus atmesta.

Gerieji pavyzdžiai

EIP žemės ūkio srityje programa Lietuvoje – labai nauja. Tik praėjusių metų pabaigoje pasirašytos pirmosios sutartys, tačiau jau šiemet bus pradėti įgyvendinti naudingi ir ūkininkams reikšmingi projektai.

„Iš praėjusio kvietimo sėkmės istorijų kol kas nedaug, nes projektai dar tik pradėti įgyvendinti. Tikimės, kad visi projektai, kuriems skirta parama, pasieks savo tikslus ir bus sėkmingai įgyvendinti“, – S.Miškinis.

ASU universitetas praėjusiais metais jau pasinaudojo EIP programa. Šiemet vėl bandys Lietuvos ūkiuose pritaikyti inovatyvius sprendimus.

„Mes jau turime patirties ir dalyvaujame šioje priemonėje. Tai naudinga visoms pusėms. Mes jau įgyvendiname du projektus, prasidėjo veiklos, matome ir ūkininkų susidomėjimą, nes padedame jiems spręsti konkrečias ūkių problemas. Yra tikrai pažangių ūkininkų, kurie noriai su mumis bendradarbiauja ir mokosi“, – nuomonę išsakė ASU Strateginio valdymo ir investicijų skyriaus vadovė Jurgita Baranauskienė.

Ji pasakojo, kad pernai universitetas parengė projektą, skirtą gyvulininkystės ūkiui. Projekto idėja – padėti ūkininkams sumažinti produkcijos savikainą ir padidinti gyvulių produktyvumą, taikant inovacijas auginant pašarus ir šeriant gyvulius. Kitas projektas skirtas spręsti ūkio drenažo problemas. ASU mokslininkai Lietuvos ūkiuose diegs reguliuojamą drenažo sistemą, kuri leidžia reguliuoti žemės drėgmę sausuoju ir drėgnuoju periodu.

Projekto eiga

Europos inovacijų partnerystei žemės ūkio srityje pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą šiemet bus skirta 2,79 mln. eurų. Vienam projektui ŽŪM skirs iki 200 tūkst. eurų, tad pagal šių metų šaukimą bus galima įgyvendinti apie keturiolika žemės ūkio inovacijų projektų.

Šiuo metu vyksta pirmasis EIP etapas, kurio metu reikia parengti galimybių studiją. Jų priėmimas vyksta iki šių metų gegužės 31 d. Per birželį ekspertai vertins pateiktas galimybių studijas ir bus priimti sprendimai dėl jų tvirtinimo ir tinkamumo dalyvauti antrame priemonės įgyvendinimo etape, kai jau bus teikiamos projektų paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai.

Šios paraiškos bus priimamos nuo š.m. rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d. Atrinkus geriausius projektus, metų pabaigoje bus pasirašytos sutartys. Realus projektų įgyvendinimas prasidės kitais metais ir truks ne ilgiau kaip 36 mėn.

Pagal EIP priemonę numatytas platus mokslinių tyrimų temų sąrašas, apimantis įvairias žemės ūkio ir miškininkystės sektorių aktualijas.