- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą suorganizuota mugė, skirta įmonėms, nerandančioms darbuotojų. Dalyvių sulaukta daugiau nei tikėtasi.
„Mes turime net 25 įmones su įvairiomis, laisvomis darbo pozicijomis. Susirinko Lietuvos kapitalo įmonės, tačiau turime jų ir iš JAV, kurių atstovai atvažiavo, – kalbėjo „Festivus“ renginių koordinavimo vadybininkė Vita Grinkutė.
Vieniems trūksta vos kelių darbuotojų, kitiems – dešimčių.
„Ieškome sunkiasvorių transporto vairuotojų, nuomos vadybininkų, ilgalaikės nuomos pardavimo vadovo, transporto vadybininko“, – sakė „GBY“ automobilių nuomos vadybininkas Justas Berželionis.
„Trūksta, iš esmės, to techninio personalo – mechanikų, šaltkalvių, dirbtuvių mechanikų, dažytojų, sandėlininkų“, – teigė „Ryanair“ personalo specialistė Lineta Gedminaitė.
„Nuo rūšiuotojo iki vairuotojo, teisininko, analitiko, dispečerio, klientų aptarnavimo specialisto – spektras labai platus. Darbuotojų poreikis pas mus kiekvieną dieną didėja“, – šnekėjo „Ekonovus“ gamybos vadovas Mildoras Žeimys.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Teigiama, kad automobilių rinkoje darbuotojų trūksta dėl to, kad čia daugybė mitų.
„Tikrai sunkus darbas. Keliesi aštuntą ryte, dirbi iki penkių, krauniesi automobilius. Bet jie tikrai uždirba didelius pinigus. Ir aš norėčiau kažkada taip išvažiuoti į reisą kelioms savaitėms ar mėnesiui“, – kalbėjo lenktynininkas Rokas Baciuška.
Kol nėra dirbančiųjų, įmonės gelbėjasi užsieniečiais, kurių reikalavimai darbdaviams mažesni.
„Šiuo metu užsieniečiai įmonėje atlieka ir pagalbinių darbuotojų darbus. Turime nemažai darbuotojų, kurie vairuoja transporto priemones, šiukšliavežes“, – sakė M. Žeimys.
Inžinerijoje trūkumas toks, kad tenka perkvalifikuoti nieko bendro iki tol neturinčių specialybių žmones.
„Dabar planuojam iš juristo perkvalifikuoti į šaltkalvį surinkėją. Čia jo paties noras. Žiūrėsim, kaip seksis“, – atviravo „Iremas“ projektų vadovas Ovidijus Blaževičius.
Įmonės skundžiasi, kad ieškantys darbo dažnai kelia didelius reikalavimus, nors patys patirties neturi.
„Ypatingai jauni žmonės, kurie turi ganėtinai mažai darbo patirties. Jie dažniausiai nori gero atlyginimo, nori gerų garantijų, gerų darbo sąlygų, tačiau patys kažko pasiūlyti – nelabai ir gali. Tai toks nusivylimas“, – pasakojo „Compensa“ Kauno skyriaus vadovė Airinga Akelaitytė.
Ieškantys darbo atkerta, kad pačios įmonės reikalauja per daug.
„Gan sunku, nes labai daug pasirinkimo. Kartais tie reikalavimai būna labai dideli“, – kalbėjo mugėje besilankęs vaikinas.
„Atmeta, nes galvoja, kad va, studentas, tai laikinai dirbs, kad tiesiog neapsimoka jo apmokyti. Manau, kad sunku rasti darbą“, – kalbėjo mugėje sutikta mergina.
Neretai nesutampa darbuotojų bei darbdavių lūkesčiai dėl atlyginimo už darbą.
„Vien dėl specialybės, jeigu jau atidirbai kažkiek, mokeisi, tai bent 2 tūkst. eurų būtų gerai“, – atviravo mugėje buvęs vaikinas.
Net ir tarptautinės įmonės siūlo kiek kitokias algas.
„Apie 800-900 eurų į rankas. Vėliau keliantis kvalifikaciją tas atlyginimas auga“, – įvardino „Ryanair“ personalo specialistė L. Gedminaitė.
Įdarbinimo agentūros atskleidė, kokių savybių reikia darbuotojams, kad šis gautų darbą.
„Atitiktų tam tikras įmonės vertybes. Kad būtų tas lojalumas ateiti į darbą kiekvieną dieną ir atlikti savo užduotis“, – sakė „Headex“ verslo plėtros vadybininkė Edita Tijūnėlė.
Užimtumo tarnybos atstovai sako, kad nors sritys, kuriose ieškoma darbuotojų, kinta nežymiai, tačiau atėjus technologijų amžiui vis daugiau ieškoma išmanančių informacinių technologijų srityje.
„Slaugos specialistų, IT įvairių specialistų poreikis, mokytojų tikrai labai trūksta“, – kalbėjo Užimtumo tarnybos karjeros konsultantė Rūta Rimkutė-Barauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, kovo pradžioje registruota per 165 tūkst. bedarbių, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, bedarbių padaugėjo beveik 6 tūkst.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...