Ieškoma priešnuodžių nuo infliacijos

Augant kainoms, daugelis gyventojų suka galvas, kaip apsaugoti santaupas

Artimiausiais metais, ekspertų teigimu, Lietuvoje neišvengiamai kalbėsime apie didėjančią infliaciją. Įsisukus kainų karuselei, uždirbtus pinigus norisi išsyk išleisti, nes šiandien už algą sau leisti galime daugiau, nei galėsime po mėnesio.

Tačiau specialistai tikina, kad noras leisti sau daugiau nėra geriausias žingsnis visuotino brangimo metu, ir siūlo taupyti.

Nuotaikos keičiasi

„Per artimiausią laikotarpį svarbiausia bus išsaugoti įgytą finansinę padėtį ir sukauptą turtą“, – prognozavo SEB Vilniaus banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. Pasak jos, pastaruoju metu vartotojų lūkesčiai nebėra tokie optimistiniai: tik 27 proc. apklaustųjų mano, kad jų finansinė padėtis per artimiausius metus pagerės.

Ir nors Lietuvos gyventojai linkę daugiau išlaidauti, o kai kurie ima vartojamąsias paskolas, norėdami išleisti kasdien vertę prarandančius litus, tačiau ilgainiui mažėjantis optimizmas vers elgtis taupiau.

Spėjama, kad abejonės dėl ateities gyventojus skatins mažiau skolintis ir išlaidauti. Pagrindo prastoms nuotaikoms yra: SEB Vilniaus banko ekspertai prognozuoja, kad darbo užmokestis kitąmet augs ne taip sparčiai, kaip iki šiol, vidutinė metinė infliacija sieks 5 proc., didės nedarbas, augs arba išliks gana aukštos palūkanos.

Neramumai rinkose

Rugpjūtį pasaulio vertybinių popierių rinkas sukrėtusi kainų korekcija parodė, kad nėra stabilių ir patikimų investicijų. Su didžiausiais sunkumais susidūrė, regis, patikimiausias sektorius – bankai.

Netylant pranešimams apie finansinių institucijų patirtus nuostolius, bankai suskubo griežtinti skolinimosi sąlygas.

Ekspertų teigimu, keletą metų iš eilės augusios vertybinių popierių rinkos artimiausiais metais turėtų patirti vis dažnesnių ir stipresnių korekcijų. Taigi pelną garantavusios investicijos į vertybinius popierius jau nebėra tokios patrauklios.

Santaupų skaidymas

J.Varanauskienė pataria išskaidyti santaupas: dalį laikyti kaip indėlį, dalį skirti investicinėms priemonėms, užtikrinančioms garantuotą grąžą laikotarpio pabaigoje, pavyzdžiui, obligacijoms, dalį – investuoti į pasirinktas rinkas. Tokioms investicijoms J.Varanauskienė pataria skirti tiek lėšų, kurių nebūtų gaila prarasti, jei jos imtų mažėti dėl korekcijos. Tačiau prieš renkantis investavimo ir taupymo produktus, ekspertė pataria apsilankyti banke ir pasitarti su investavimo specialistais.

Indėlis – apsisaugoti

„Terminuotųjų indėlių palūkanos Lietuvoje nebekompensuoja infliacijos, o lėšos, laikomos kaip indėlis, nuvertėja. Vadinasi, indėlininkai nebėra garantuoti, kad po metų atsiėmę indėlį galės už savo pinigus nusipirkti tiek pat prekių, kiek ir prieš metus“, – pripažino SEB Vilniaus banko investavimo paslaugų vadovė Ingrida Sklėnienė.

Prieš metus gyventojai visuose bankuose laikė 5,9 mlrd. litų. Tuo metu metinės palūkanos buvo 3,3 proc., o infliacija siekė 4 proc. Skaičiuojama, kad dėl palūkanų ir infliacijos skirtumo gyventojų indėlių portfelis per pastaruosius 12 mėnesių prarado 200 mln. litų perkamosios galios.

Tačiau specialistė tikina, kad tai neturėtų būti priežastis atsisakyti laikyti pinigus kaip indėlį. „Kad ir kaip augtų infliacija, šiandien indėlis yra vienintelė lėšų kaupimo priemonė, kuri suteikia galimybę leng-vai pasiekti santaupas ir iš dalies kompensuoja infliaciją“, – kalbėjo pašnekovė.