- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo mažinti dalį, kurią iš darbo užmokesčio atskaito antstoliai už skolas. Valdžios manymu, atskaitymo dydis yra toks, kad problema nesprendžiama, o skolos tik gilėja. Jos nedingsta, nes skolingi žmonės slepia neoficialias pajamas. 75 proc. skolininkų niekur nedirba. Plačiau apie skolas – teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė LNK reportaže.
Lietuviai yra įsiskolinę apie 4 mlrd. eurų. Didžioji dalis skolininkų, apie 75 proc., nedirba ir neturi jokių pajamų, tai reiškia, kad iš tokio procento skolininkų nėra vilties išsiieškoti tų skolų.
6 proc. BVP – tokia yra skola. Ar tos skolos yra labai didelės, ar yra daugybė bylų po keliasdešimt eurų? – Dažniausiai pasitaikanti skola yra tarp 800 ir 1000 eurų.
– Sakote, kad problema yra ta, kad žmonės, kurie yra skolingi, jie iš tiesų dirba, tik valstybė nemato, kad jie dirba, tik dėl to, kad iš jų nebūtų minusuojama dalis darbo užmokesčio išieškant skolą?
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ne, mes sakome, kad galbūt yra ir tokių, kurie dirba nelegaliai arba slepia pajamas. Bet yra ir tokių, kurie tiesiog nemotyvuoti dirbti, vien dėl to, kad iš jų išskaitoma bus labai daug. Nors dirbs visą dieną, jiems neliks pinigų pragyvenimui. Mes nesakome, kad visi tie 75 proc. dirba nelegaliai.
– Kiek būtų atskaitoma, jei asmuo būtų skolingas 1000 eurų?
– Dabar yra atskaitoma taip – 20 procentų, jeigu yra viena byla, 30 procentų, jeigu tai yra dvi ar daugiau bylų nuo MMA, nuo atlyginimo dalies viršijančios MMA gali būt atskaitoma 50 procentų. Mes siūlome keisti tą dalį, kurie uždirba MMA ar mažiau, kad jiems atskaitytų 10 procentų, ir palikti tie, kurie viršija du MMA – 50 procentų.
Mes sakome, kad galbūt yra ir tokių, kurie dirba nelegaliai arba slepia pajamas.
– Ar jūs paskaičiavote, kiek bus gražinta skolų, jeigu jūs palengvinsite dalį tiems žmonėms, kurie uždirba mažiau?
– Buvome Trišalėje taryboje, informavome savo socialinius partnerius, kad mums reikia dar daugiau laiko, siekiame geriau pasiruošti ir atlikti poveikio vertinimą. Mums reikia daugiau duomenų tiek iš valstybės duomenų agentūros, tiek iš Registrų centro. Norėtume geriau įvertinti, kiek būtent prailgėtų skolos atgavimas kreditoriams.
– Ar tai darote dėl to, kad matote akivaizdžią problemą ir dėl socialinės atskirties, ar dėl to, kad norite daugiau sugražinti tų skolų? Ne visos skolos yra valstybei, yra ir kitiems kreditoriams.
– Valstybinėms institucijoms yra 63 proc. skolų, privatiems juridiniams asmenims – 32 proc. Mes tą darome tikėdamiesi trijų tikslų. Pirmiausia, norime sugražinti žmones į darbo rinką, mažinti šešėlį ir kad žmonės, kurie gauna MMA ir turi skolų, turėtų pajamų oriau gyventi.
– Kaip reagavo Trišalėje taryboje žmonės iš verslo?
– Jie pasigedo, koks būtų poveikis kreditoriams, kiek prailgėtų skolos atgavimas. Bet noriu pabrėžti, 75 proc. skolingų asmenų nedirba ir neturi jokių pajamų, tad kreditoriai bet kokiu atveju negalėtų atgauti pinigų. Tai mūsų mintis, kad bent dalis šių asmenų pradėtų dirbti ir galėtų išmokėti savo skolas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
Bankai premjerei išreiškė susirūpinimą dėl investicinės aplinkos
Penkių didžiausių Lietuvos bankų atstovai premjerei Ingridai Šimonytei išreiškė susirūpinimą dėl šalies investicinės aplinkos neprognozuojamumo. ...
-
V. Mitalas: valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra rezervų gynybai
Seimui birželį priėmus vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, rezervų krašto apsaugai valstybės ir savivaldybių biudžetuose dar yra, įsitikinęs valdančiosios Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas. ...
-
Viceministrė: draudimo sutarčių įmoka neatbaidytų gyventojų ir verslo nuo šios paslaugos3
Finansų ministerijos siūlomas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas, ieškant papildomų lėšų gynybai, neturėtų atbaidyti gyventojų ir verslo nuo šių paslaugų, sako finansų viceministrė. ...
-
KT spręs, ar už valstybės paimtą žemę su būstu turi būti atlyginta ir neturtinė žala3
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar Žemės įstatymo nuostatos, pagal kurias valstybė neprivalo atlyginti neturtinę žalą už visuomenės poreikiams paimtą žemę su namu, atitinka Konstituciją. ...
-
Dėl neigiamo dėmesio Lietuvoje I. Trinkūnaitės vadovaujama „iSun“ atleidžia darbuotojų4
Šveicarijoje lietuvių įkurta finansinių technologijų grupė „iSun“ imasi pokyčių: Lietuvoje atleido per dvi dešimtis darbuotojų, planuoja iškelti dalį funkcijų, kurios iki šiol buvo atliekamos Vilniuje, antradie...
-
Raseinių rajono ūkyje fiksuotas antrasis šiemet afrikinio kiaulių maro židinys5
Antradienį patvirtintas antrasis afrikinio kiaulių maro (AKM) židinys, pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
VMVT stebi Dainų šventės maitinimą: šiurkščių pažeidimų nenustatyta
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, sostinėje vykstančios Dainų šventės metu, tikrindami maisto saugą, kokybę, higienos reikalavimus grubių pažeidimų kol kas nenustatė. ...