- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žaliasis kursas – vienas iš pamatinių dabartinės Vyriausybės prioritetų, teigia ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje įsitvirtina inovatyvios ir aplinką tausojančios iniciatyvos: užstato sistema, dalijimosi ekonomikos verslo modeliai, kuriamos elektromobilių technologijos. Žaliojo kurso politika suteikia galimybę plėsti tvaresnius verslus, suderinti ekonominius, socialinius ir aplinkosaugos interesus“, – tarptautinėje konferencijoje „Žaliasis kursas 2021“ Klaipėdos piliavietėje sakė premjerė.
I. Šimonytė akcentavo, kad Vyriausybė savo programoje įsipareigojo nuosekliai dirbti klimato kaitos, švarios, įperkamos ir saugios energijos, žiedinės ekonomikos, darnaus judumo, tausojančio žemės ūkio, biologinės įvairovės išsaugojimo, taršos mažinimo, tvaraus investavimo srityse. Patvirtinta ir ambicinga renovacijos strategija iki 2050 metų – bus siekiama ne tik renovuoti 1 tūkst. daugiabučių per metus, bet ir į renovacijos sritį įtraukti atsinaujinančias, organines ir klimato kaitai neutralias medžiagas, išsaugoti miesto biologinę įvairovę, tam panaudojant tikslines investicijas.
Premjerė pabrėžė, kad netrukus Vyriausybė tvirtins Klimato darbotvarkę su naujais tikslais ir prisitaikymo prie klimato kaitos scenarijais atskiriems sektoriams iki 2050 metų.
Darysime viską, kad per ateinančius keletą metų būtų pasiekti tikslai, kurie ne tik atitiktų žaliąjį kursą, bet ir labiau įtrauktų visuomenę į sprendimų priėmimą.
„Tai itin reikšmingi, bet ne vieninteliai Vyriausybės sprendimai. Darysime viską, kad per ateinančius keletą metų būtų pasiekti tikslai, kurie ne tik atitiktų žaliąjį kursą, bet ir labiau įtrauktų visuomenę į sprendimų priėmimą. Pirmiausia skatinsime žiedinę ir klimatui neutralią ekonomiką, nustatydami tvaraus investavimo pagrindus, didindami žaliuosius viešuosius pirkimus ir įgyvendindami žaliųjų mokesčių reformą“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Pasak premjerės, įgyvendinę darnaus judumo principus, atnaujinę viešąjį transportą ir įdiegę bendrąjį bilietą, pasieksime, kad miestai taptų tvaresni ir turėtų geriau išvystytą ir pasiekiamą infrastruktūrą. Labai svarbu saugi ir atsinaujinanti energetika. Siekdama energetinio saugumo ir taršos mažinimo, Lietuva turi plėsti atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimą.
Vyriausybė taip pat numato plėtoti aplinką tausojantį žemės ūkį, užtikrinti maisto grandinių trumpinimą ir tvarią gamybą, kartu sprendžiant ir maisto švaistymo problemą.
Akcentuota, kad būtina užtikrinti gamtinio kapitalo apsaugą. Vyriausybė pasiryžusi užbaigti saugomų teritorijų tinklo kūrimą, pasiekti sutarimą dėl miškų apsaugos, daug dėmesio skirti vandens išteklių ir Baltijos jūros apsaugai, taip pat biologinės įvairovės išsaugojimui.
Anot I. Šimonytės, šiandien Baltijos jūros būkle tikrai dar negalime džiaugtis. Užsibrėžti tikslai nebuvo pasiekti ir kol kas neturime realių iniciatyvų, iškeliančių ir įgyvendinančių naujus tikslus. Premjerė pareiškė įsitikinimą, kad kartu galime spręsti globalius iššūkius ir rasti naujų galimybių. Todėl Vyriausybė būtinai skatins Baltijos jūros regiono šalis ir Europos Sąjungą ieškoti efektyvių problemos sprendimų ir ragins šio klausimo neatidėlioti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...