- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Šengeno zoną patekti ir čia apsigyventi norintys trečiųjų šalių gyventojai viliojami patraukliomis sąlygomis kuriant verslą Lietuvoje.
Internete galima rasti ne vieną Pakistano, Indijos ar Lietuvos bendrovę, rekomenduojančią Lietuvą kaip šalį, siūlančią patrauklias sąlygas verslui kurti.
„Imigracija į Lietuvą tampa populiari tarp įvairių šalių, ypač tarp Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) narių, nes tai pigus, paprastas ir greitas būdas patekti į Europos Sąjungą (ES), laisvai keliauti po Šengeno šalis (...). Populiariausias ir lengviausias būdas imigracijai į ES – gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje įsteigus čia bendrovę arba nusiperkant bendrovę Lietuvoje“, – rašoma Pakistane įsikūrusios šias paslaugos teikiančios bendrovės puslapyje.
Ne vieną panašų pasiūlymą galima rasti ir Lietuvoje registruotų bendrovių internetiniuose puslapiuose: reklamuojami nedideli mokesčiai valstybei bei tai, kad nereikalaujama anglų kalbos egzamino, nereikalaujama būti Lietuvoje.
Vilniaus apskrites vyriausiojo policijos komisariato migracijos valdybos vadovas Gintaras Bagužis teigia, kad valdyba pastebi tokio pobūdžio migrantų aktyvumą, tačiau pabrėžia, kad jie yra pakankamai griežtai kontroliuojami.
„Tų įmonių yra ne viena – matome tendencijas, kad gyvenantieji Lietuvoje užsiima tokia veikla – tarpininkauja suteikiant leidimą laikinai gyventi, parduoda įmones, kviečia studentus. Tuos procesus stebime ir esame nustatę tokius reikalavimus – pirmiausia, prašome verslo planų, o po pusės metų kviečiame į pokalbį“, – kalbėjo G.Bagužis.
Jo duomenimis, Vilniaus valdyboje per praėjusius penkis mėnesius panaikinta daugiau kaip 200 leidimų gyventi šalyje.
„Taigi, jeigu tie žmonės atvažiuoja ir galvoja, kad paprastai gaus leidimą gyventi ir galės nieko nedaryti, tai labai klysta, nes yra didelė kontrolė“, – tvirtino pareigūnas.
Jis skaičiuoja, kad per metus Lietuvoje bendrovę įsteigęs užsienietis sumoka mažiausiai 10–12 tūkst. litų. Dėl šios priežasties Šengeno zonos valstybėse tokie migrantai yra gana laukiami.
„Leidimų gyventi tendencijos yra tokios, kad visos tos šalys, ypač ES, beveik konkuruoja, kas daugiau užsieniečių prisikvies: man yra tekę bendrauti su Slovakija, tai jie viską daro, kad tokių užsieniečių būtų daugiau, kad atvažiuotų, kad mokėtų mokesčius, būtų nauda valstybei. (...) Šiai dienai kiekvienas verslininkas turi sumokėti mažiausiai 6 tūkst. litų mokesčių. Ar tai daug, ar mažai, jau yra politinis klausimas. Bet užsienietis, sumokėjęs 6 tūkst. litų, jau yra pageidaujamas Lietuvoje“, – sako G.Bagužis.
Vilniaus migracijos valdyba yra suskaičiavusi, kad mokesčių suma, kurią Lietuvoje sumoka užsieniečiai, kasmet didėja. Sostinėje ir Vilniaus rajone dirbančių užsieniečių mokamų mokesčių suma, skaičiuojant nuo uždarbio minimumo, 2011 metais siekė beveik 8 mln. litų, 2012 metais – beveik 15 mln. litų, o 2013 metais – 20,6 mln. litų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės2
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės20
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...