Pažadais apsiginklavę politikai pamiršo pagalvoti, kaip spręs opiausias ūkio problemas, užgriūsiančias iškart po rinkimų. Svarbiausios šalies ūkio problemos paskendo rinkimų pažadų jūroje

Politikai išgirdo ekonomistų metų metus minimus siūlymus, kaip reikėtų spręsti opiausias šalies ūkio bėdas, ir suskubo juos įtraukti į rinkimų programas. Idėjų, kaip reiktų tobulinti mokesčių ir valstybės valdymo sistemas, gerinti verslo sąlygas ir kasdienį piliečių gyvenimą, politinių pažadų šūsnyje daug ir, regis, gerų. Bėda tik viena – visiškai neaišku, kaip ketinama įgyvendinti rinkimų šūkius, juolab kad į valdžią naujieji Seimo nariai ateis ne auksiniais ekonomikos pakilimo laikais.

Jei darytų, tik pakenktų

Šalies analitikai ir ekonomikos ekspertai vieningi: prieš rinkimus visos partijos žada viską. Šie rinkimai ne išimtis. Politikai nepasivargino numatyti konkrečių veiksmų, kaip dosnūs pažadai taps realybe. Blogiausia, kad kai kurie siūlymai net prieštarauja vienas kitam ir jeigu būtų įgyvendinti, tik dar labiau pakenktų jau ir taip komplikuotai šalies ekonomikos būklei.

Deja, nė viena partijų nekalba apie iššūkius ir problemas, su kuriomis neišvengiamai susidurs, vos jų nariai pradės naują kadenciją. Rinkimų programose nėra ir konkrečių veiksmų planų: ko gi imsimės pirmiausia, kad ekonomikos sąstingis neužsitęstų?

Nusitaikė į mokesčius

Beveik visos partijos pasiryžusios panaikinti mokesčių lengvatas ir išimtis, mažinti gyventojų pajamų mokestį nuo dabartinių 27 proc. iki 20 ar net 18 proc. Esant dabartinei ekonominei padėčiai tokie eksperimentai skamba grėsmingai – vieną mokestį padidinant, kitą sumažinant ir nereformuojant visos mokesčių sistemos iš esmės, galima nustumti valstybę prie bankroto ribos.

Akivaizdu, kad lėtėjant ūkio augimo tempui biudžetą surinkti bus vis sunkiau, vėl atsiras daugiau norinčiųjų slėpti mokesčius. Šiuos mažinti neperžiūrėjus visos mokesčių sistemos būtų pavojinga, nes šalies ižde atsivertų nemažos skylės.

Abejotina, ar partijos žino kitą stebuklingą būdą, kaip sumažinus mokesčius į biudžetą surinkti daugiau lėšų.

Utopinis tempas

Kiekviena partija garbės reikalu laiko į rinkimų programą įrašyti punktą pastatyti naują atominę elektrinę ir sujungti Lietuvos elektros linijas su Vakarų energetikos sistema. Geriausiu atveju politikai gali žadėti nekišti pagalių į ratus šiems projektams ir skatinti kuo skubesnę jų eigą. Mat tiek linijų, tiek atominės statyba idealiu atveju bus pradėta apie 2015-uosius, kai 2008–2012 m. kadencijos Seimas jau bus istorija.

Pažadų gausybėje netrūksta ir išties keliančių nuostabą. Tarkime, noras iki 2012 m. iš esmės baigti senų daugiabučių renovaciją. Tam žadama skirti net dešimtkart daugiau lėšų nei dabar. Tikslas puikus ir, be abejonės, prioritetinis, tik skamba kaip utopija. Klausimas vienas – iš kokių lobynų Artūro Zuoko vadovaujami liberalcentristai rengiasi gauti tiek lėšų, kiek reiktų vos per ketverius metus renovuoti visus pastatus?

Dovanų iliuzija

Tie patys liberalcentristai siūlo reformuoti Aplinkos ir Ūkio ministerijas, kurti Ateities ministeriją. Darbo partija norėtų panaikinti apskričių viršininko administracijas. Naujoji sąjunga žemės reformą ketina baigti jau kitąmet.

Rolando Pakso vadovaujama "Tvarkos ir teisingumo" partija žada visiems šalies gyventojams nemokamą internetą, o Viktoro Uspaskicho į rinkimus vedama Darbo partija – kompensuoti sporto klubuose besilankančių tautiečių išlaidas.

Dažniausiai minimi politikų pažadai

Iki 18 proc. suvienodinti trijų pagrindinių – pridėtinės vertės, gyventojų pajamų ir pelno (bus apmokestinamas tik dividendais išmokamas pelnas) – mokesčių tarifus (Liberalų sąjūdis).

Iš gyventojų pajamų mokesčio išskirti sveikatos draudimo mokestį kaip atskirą, sumažinti gyventojų mokesčio tarifą iki 20 proc., kad šis tarifas būtų vienintelis (Liberalų ir centro sąjunga).

Atsisakyti mokestinių išimčių ir lengvatų (dauguma partijų).

Siekti remiantis europietiška patirtimi įvesti visuomenės solidarumo nuostatas atitinkančius progresinius mokesčius (socialdemokratai).

Nustatyti socialinio draudimo mokesčio aukščiausią ribą (Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga ir kt.).

Siekti mažinti gyventojų pajamų mokesčio ir/ar socialinio draudimo mokesčio tarifą (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).

Per dvejus trejus metus įvesti turto mokestį (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai).

Didinti valstybinio socialinio draudimo įmokų dalį, skiriamą privačiai kaupti pensijų fonduose (Darbo partija, Liberalų ir centro sąjunga).

Atsisakyti per didelio poilsio dienų skaičiaus ir nebeperkelti šventinių dienų, sutampančių su poilsio dienomis (dauguma partijų).

Mažinti įvairių sričių verslo licencijavimą (Liberalų ir centro sąjunga).

Supaprastinti reikalavimus, taikomus smulkiajam ir vidutiniam verslui, taikyti mokestines ir kitas lengvatas (Liberalų ir centro sąjunga, Naujoji sąjunga ir kt.).

Sumažinti monopolijų įtaką, visų pirma energetikos ir transporto srityse. Liberalizuoti naftos produktų ir energijos išteklių rinką, peržiūrėti reguliuojamų kainų skaičiavimo metodikas (dauguma partijų).

Supaprastinti ir spartinti žemės paskirties keitimo procedūras. Pamažu atsisakyti žemę skirstyti pagal paskirtį (Liberalų ir centro sąjunga).

Didinti pedagogų atlyginimus, kad šie 2012 m. būtų didesni už šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, prilygtų Seimo nario algai ar vidutiniam uždarbiui Vakarų Europoje (dauguma partijų).

2012 m. vidutinis atlyginimas viršys 3,5 tūkst. litų, minimalus atlyginimas bus ne mažesnis kaip 1,4 tūkst. litų, vidutinė senatvės pensija padidės du kartus ir sieks 1,5 tūkst. litų (socialdemokratai, kitos partijos taip pat siūlo įvairius variantus, kaip didinti socialines išmokas, pensijas).

Sieks, kad žmonėms, gaunantiems mažas ir vidutines pajamas, 5–10 proc. būtų sumažintas gyventojų pajamų mokestis; kad jaunoms šeimoms, auginančioms tris ir daugiau vaikų iki 18 metų, būtų taikomas nulinis gyventojų pajamų mokesčio tarifas ("Tvarka ir teisingumas").

2012 m. kainų augimas bus ne mažesnis kaip ES šalių vidurkis (3,5 proc.) (socialdemokratai).

Informuoti visuomenę apie kainų formavimosi skirtingose verslo grandinėse rodiklius. Lyginti šiuos duomenis su šalių kaimynių statistika (Tėvynės sąjunga).
Riboti valdžios išlaidas, mažinti valstybės tarnautojų skaičių (dauguma partijų).