Planuojama, kad iš viso atvyks 40 autonominės teritorijos įmonių, verslo asociacijų ir kitų įvairių institucijų atstovų, nenurodomas skaičius dalyvių prisijungs nuotoliniu būdu. Tarp atvykstančių organizacijų – salos Lazerių šaltinių pramonės aljanso, Kosmoso pramonės plėtros asociacijos, Azijos Silicio slėnio plėtros agentūros, Pramoninių technologijų tyrimų instituto ir kt. institucijų atstovai. Delegacijai vadovaus kelių Taivano ministerijų pareigūnai.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė per ateinančias tris dienas tikisi svečiams atskleisti Lietuvos ekonominį potencialą investicijoms ir sustiprinti Lietuvos eksportą į Taivaną.

„Didelį akcentą dedame aukštos pridėtinės vertės sektoriams – tokiems sektoriams, kaip biotechnologijos, aukštos pridėtinės vertės gamyba, taip pat, žinoma finansinės technologijos“, – Eltai pristatė ministrė.

Kaip atskleidė EIMIN vadovė, svečiai iš Azijos lankysis Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, apžiūrės Lietuvos infrastruktūrą plyno lauko investicijoms, viešės Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre ir aplankys įvairias Lietuvos įmones.

Lietuva turėtų pradėti proaktyviai dairytis į puslaidininkių gamybos sritį. Tai sritis, kurios tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu pramonei labai trūks.

A. Armonaitė tikisi, kad verslo partnerių iš Taivano ras ir maisto ar apdirbamosios gamybos įmonės, tačiau, pažymi ministrė, vizitas yra gera proga Lietuvos gamintojams užmegzti glaudžius ryšius aukštųjų technologijų pramonei, ypač puslaidininkių gamybai, Lietuvoje plėtoti.

„Lietuva turėtų pradėti proaktyviai dairytis į puslaidininkių gamybos sritį. Tai sritis, kurios tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu pramonei labai trūks. (...) Kai pramonė sudaro apie 20 proc. (Lietuvos – ELTA) BVP, natūralu, kad Lietuvai reikia galvoti ir apie puslaidininkius“, – teigė A. Armonaitė. Taivanas yra vienas didžiausių puslaidininkių gamintojų ir eksportuotojų pasaulyje.

Į Lietuvą Taivano delegacija atvyksta ne iš namų – prieš tai svečiai iš Azijos taip pat lankėsi Slovakijoje ir Čekijoje.

A. Armonaitės nuomone, didžiausias konkurencinis Lietuvos pranašumas prieš šias valstybes matomas biotechnologijų ir finansinių technologijų sektoriuose. Vis dėlto, dėl investicijų galėtų konkuruoti ir Lietuvos automobilių pramonė, mano ministrė.

„Nepaisant to, kad Čekija yra garsi automobilių pramone, Lietuva to irgi turi gana nemažai. Galbūt ne taip dažnai apie tai kalbame – tiek komponentus, tiek detales gaminame žymiausiems pasaulio prekių ženklams, tiek yra gamintojai elektrinių autobusų, mini-autobusų Lietuvoje“, – pažymi A. Armonaitė.

Delegacija Lietuvoje viešės iki spalio 29 dienos.