Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną krovininį vagoną, o jų nominali vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų, pranešė LB.

Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų.

„Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia – 1 ir 2 centų monetų poreikis atsiskaitymams mažėja. (...) Nebėra poreikio kaldinti ir leisti į apyvartą smulkias monetas, jos perduodamos kitoms valstybėms, taip pat mažėja su 1 ir 2 centų monetų gamyba, transportavimu ir naudojimu susijęs poveikis aplinkai, paprastėja grynųjų pinigų tvarkymas, be to, mažiau monetų bus pametama ar išmėtoma“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Dalimi šių monetų lapkričio pabaigoje apsikeista su Latvijos banku.

LB teigimu, dauguma smulkių monetų mokėjimams būdavo panaudojamos vieną kartą – gavus jomis grąžą didžioji jų dalis būdavo pametamos ar nuguldavo taupyklėse. Gyventojai kasmet pamesdavo apie trečdalio milijono eurų vertės smulkiųjų monetų.

Lietuvoje nuo šių metų gegužės 1 dienos atsiskaitant parduotuvėse grynųjų suma apvalinama iki artimiausių 0, 5 arba 10 centų. Vieno ir dviejų centų monetomis ir toliau galima atsiskaityti – prekybininkai privalo šias monetas priimti ir gali jomis atiduoti grąžą.

Gyventojai smulkias monetas taip pat gali išsikeisti LB kasose Vilniuje ir Kaune, o įmonės jas gali perduoti inkasavimui, įmokėti į sąskaitas kredito įstaigose arba iškeisti LB kasose.

Atsiskaitant negrynaisiais pinigais galutinė pirkinių krepšelio suma neapvalinama.

Lietuvoje iki apvalinimo apyvartoje buvo 336 mln. vienetų vieno ir dviejų centų monetų. Jų bendras svoris siektų 880 tonų, šioms monetoms sutalpinti prireiktų 13 krovininių vagonų.

Atsiskaitymų grynaisiais apvalinimas taip pat taikomas Airijoje, Belgijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Slovakijoje ir Estijoje.