Gyventojų mažėja, tačiau būstų daugėja

Kaip skelbia Statistikos departamentas, naudingasis vieno būsto plotas padidėjo iki 66,7 kv. m. Daugumoje būstų (90,8 proc.) buvo įrengti visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas ir kt.).

Populiarėja namai

Pasak statistikų, 2021 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 1,438 mln. įprastinių būstų (2001 m. – 1,275 mln., 2011 m. – 1,374 mln.). Per 20 metų tarp surašymų būstų skaičius išaugo 12,8 proc., per dešimtmetį nuo paskutinio surašymo – 4,6 proc.

Lietuvoje sparčiai daugėja vieno buto namų. Palyginti su 2001 m. surašymo duomenimis, jų skaičius padidėjo 25,7 proc. (nuo 2011 m. iki 2021 m. – 6,9 proc.), būstų dviejų butų namuose, trijų butų daugiabučiuose namuose ir butų negyvenamosiose patalpose (toliau – butas) skaičius išaugo 6,3 proc. (nuo 2011 m. iki 2021 m. – 3,3 proc.).

Mieste vyravo butai (82,7 proc.), kaime – vieno buto namai (78,8 proc.). Per 20 metų tiek mieste, tiek kaime padidėjo vieno buto namų dalis (atitinkamai 4,4 ir 3,9 procentinio punkto).

Įprastiniuose būstuose gyveno 2,785 mln. (99,1 proc.) gyventojų, kolektyvinėse gyvenamosiose patalpose – 26 tūkst. (0,9 proc.).

1,663 mln., arba 59,1 proc., šalies gyventojų gyveno butuose, 1,122 min., arba 40 proc., – vieno buto namuose. Mieste 1,478 mln. gyventojų (77,1 proc.) gyveno butuose, 422,6 tūkst. (22,1 proc.) – vieno buto namuose. Kaime 699,6 tūkst. gyventojų (78,3 proc.) gyveno vieno buto namuose, 184,1 tūkst. (20,6 proc.) – butuose.

Dauguma – sovietmečio laikų

Surašymo duomenimis, 146,5 tūkst. būstų, arba 10,2 proc., buvo pastatyti iki 1945 m. Du trečdaliai visų būstų (970,1 tūkst., arba 67,5 proc.) buvo pastatyti 1946–1990 m. 1991–2020 m. pastatyta 321 tūkst., arba 22,3 proc., būstų: iš jų mieste – 69,8 proc. (224 tūkst.), kaime – 30,2 proc. (97 tūkst.).

66,2 proc. būstų, statytų Lietuvoje 1991–2020 m., buvo pastatyta didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio) savivaldybėse ir prie jų esančiose Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio rajonų savivaldybėse.

Beveik pusė (45,5 proc.) 2011–2020 m. statytų būstų buvo pastatyta penkiuose didžiuose miestuose, ketvirtadalis (25,2 proc.) – šių miestų rajonuose. Palyginti su visais per pastarąjį dešimtmetį pastatytais būstais, daugiau nei ketvirtadalis jų pastatyta Vilniuje (28,3 proc.) ir beveik dešimtadalis – Kaune (9,8 proc.).

Daugėja neapgyvendintų

Surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 1,213 mln. (84,4 proc.) būstų, kuriuose buvo gyvenama nuolat, 224,3 tūkst. (15,6 proc.) būstų buvo neapgyvendinti. Apgyvendintų būstų skaičius, palyginti su 2011 m., išaugo 3,8 proc., neapgyvendintų – 13,1 proc.

Kaime kas penktas būstas buvo neapgyvendintas, mieste tokių būstų buvo 13,5 proc. Mieste 91,6 proc. vieno buto namuose ir 85,5 proc. butuose buvo nuolat gyvenama. Kaime apgyvendintų butų dalis panaši kaip ir mieste, tačiau kaime surašymo metu užfiksuota 12,8 procentinio punkto mažiau vieno buto namų, kuriuose buvo nuolat gyvenama.

Kas trečias būstas Ignalinos rajono, Molėtų rajono, Palangos miesto, Zarasų rajono, Varėnos rajono savivaldybėse buvo neapgyvendintas, kas ketvirtas neapgyvendintas – keturiolikoje savivaldybių (Akmenės, Alytaus, Anykščių, Biržų, Kupiškio, Lazdijų, Rokiškio, Širvintų, Švenčionių, Ukmergės, Utenos rajonų ir Birštono, Druskininkų, Pagėgių savivaldybėse).

Didžiuosiuose miestuose neapgyvendinti būstai sudarė nuo 11,5 proc. visų būstų Šiauliuose iki 16,2 proc. Klaipėdoje.

Įsikūrę savininkai

Būstai, kuriuose gyveno jų savininkai, sudarė 91,3 proc. visų apgyvendintų būstų. 3 proc. būstų buvo nuomojami (nuomos sutartys užregistruotos valstybės įmonėje Registrų centre). Kitokia nuosavybės forma turimi būstai sudarė 5,7 proc. apgyvendintų būstų.

Surašymas parodė, kad gyvename erdviau ir patogiau.

Daugiausia nuomojamų būstų buvo Neringos (15,7 proc. visų apgyvendintų būstų) ir Birštono (7 proc.) savivaldybėse, mažiausiai – Klaipėdos ir Utenos rajonų savivaldybėse (po 1,7 proc.).

Gyvename erdviau

Anot Statistikos departamento, surašymų nepriklausomybės metais  rezultatai rodo, kad Lietuvoje nuolat auga didesnių būstų skaičius. 2021 m. vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 66,7 kv. m (2001 m. – 59,6 kv. m, 2011 m. – 63,1 kv. m): mieste – 60,7 kv. m (2001 m. – 55,3 kv. m, 2011 m. – 59,6 kv. m), kaime – 79,4 kv. m (2001 m. – 68,5 kv. m, 2011 m. – 70,3 kv. m).

Vidutiniškai vienam gyventojui teko 29,6 kv. m naudingojo ploto (2001 m. – 22,6 kv. m, 2011 m. – 26,2 kv. m). Daugiausia naudingojo ploto vidutiniškai vienam gyventojui teko Alytaus (35,7 kv. m), Molėtų (34,3 kv. m), Biržų (34,1 kv. m) ir Kupiškio (34 kv. m) rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Elektrėnų, Klaipėdos rajono, Neringos, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse – mažiau nei 27 kv. m.

Patogumai – ir kaime

2021 m. surašymo metu buvo fiksuojama, kokie patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas) įrengti būste. Per dešimt metų daugėjo būstų, turinčių šiuos patogumus.

1,325 mln. būstų (92,1 proc.) buvo įrengtas centrinis šildymas (2011 m. – 1,56 mln., arba 76,8 proc.).

1,305 mln. būstų (90,8 proc. visų įprastinių būstų) buvo įrengti visi patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas), juose gyveno 2,589 mln. gyventojų (93 proc. visų būstuose gyvenusių asmenų).

Savi namai – labai svarbu

Baltijos šalių gyventojams svarbu gyventi nuosavame būste, o ketvirtadalis jų ketina būsto nekeisti visą gyvenimą. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijos ir Lietuvos gyventojai norėtų gyvenamąją vietą keisti kuo rečiau, o estai šiuo klausimu šiek tiek lankstesni. Tačiau visi Baltijos šalių gyventojai prioritetu laiko nuosavą būstą – taip mano daugiau nei 80 proc. apklaustųjų ir čia vėl išsiskiria Estijos gyventojai – savi namai svarbūs net 86 proc. jų.

Kuo vyresni respondentai, tuo labiau vertina gyvenimą nuosavame būste. Jaunesniems apklausos dalyviams tai nėra taip svarbu ir čia išsiskiria Latvijos jaunimas: 18–29 metų amžiaus grupėje gyvenimas nuosavame būste latviams (59 proc.) atrodo mažiau svarbus nei estams (68 proc.) ar lietuviams (70 proc.).

Beveik pusė Latvijos ir Lietuvos gyventojų norėtų visą gyvenimą gyventi tame pačiame būste arba gyvenamąją vietą pakeistų tik vieną kartą, Estijoje šie rodikliai šiek tiek mažesni – taip atsakė mažiau nei trečdalis respondentų.

Apklausos rezultatai rodo, kad estai dažniau nei Latvijos ir Lietuvos gyventojai keičia savo gyvenamąją vietą – du, tris ar daugiau kartų, jei to reikia. Už dažnesnį gyvenamosios vietos keitimą pasisako šiek tiek daugiau nei trečdalis latvių ir lietuvių bei pusė estų. Apklausos duomenimis, gyvenamąją vietą Baltijos šalių sostinių gyventojai keičia dažniau, o gyvenantys kaimo vietovėse yra sėslesni.

„Žmones dažniausiai gąsdina tai, kad, keičiant gyvenamąją vietą, gali atsirasti nepatogumų – vaikams gali tekti keisti mokyklą, pailgėti kelionė į darbą, bet nereikia pamiršti, kad gyvenamosios vietos keitimas gali atnešti ir daug teigiamų pokyčių – tai gaivesnis oras ar didesnės erdvės, jei persikeliama gyventi į užmiestį. Yra situacijų, kai, keičiant gyvenamąją vietą, galima gauti ir finansinės naudos, pavyzdžiui, kai vaikai pradeda gyventi savarankiškai ir visas būsto plotas  neišnaudojamas efektyviai“, – pasakoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

„Luminor“ banko užsakyta apklausa buvo atlikta 2022 m. balandį bendradarbiaujant su tyrimų agentūra „Norstat Latvia“. Jos metu buvo apklausta daugiau nei 1 000 18–74 metų amžiaus respondentų visose Baltijos šalyje.