„Rusijai aktualūs išlieka ir verslo ryšiai Lietuvoje. Rusijos subjektai iki šiol nori išlaikyti Lietuvoje turėtus verslo ryšius ar kurti naujus, kuriuos galėtų panaudoti įtakai didinti, atskiriems pelningiems verslo sandoriams sudaryti, tarptautinėms sankcijoms apeiti ar lobizmui“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Anot žvalgybos, rusai labiausiai pasitiki žmonėmis, su kuriais yra užmezgę ilgamečius, lojalumu grįstus ryšius.

Žvalgyba taip pat pirmą kartą atskleidė, kad po jų rekomendacijų institucijos apribojo rusiškų dujų importuotojos – įmonės „Gazimpekso“ vadovo ir faktinio akcininko Rusijos piliečio Nikolajaus Jelisejevo veiklą Lietuvoje.

Anot VSD ir AOTD, „Gazimpeksas“ siekė sudaryti sandorius su strategiškai svarbiomis įmonėmis Lietuvoje, siūlė joms įvairias energijos išteklių tiekimo schemas, kurias, labai tikėtina, būtų išnaudojusios Rusijos kompanijos.

Pasak Lietuvos žvalgybos, kita Rusijos strategija yra pasitelkti įtakingų ryšių Rusijoje turinčius šios šalies piliečius, kurie vystytų verslą Lietuvoje.

„Tokios įmonės, neatmestina, naudojamos ir priešiškų šalių žvalgybos tarnybų priedangai“, – rašoma grėsmių vertinime.

Siekia investuoti į finansų sektorių

Žvalgyba taip pat perspėjo, kad vis daugiau investuotojų, kurie įvertinami kaip galintys kelti rizikų ar grėsmių, nori investuoti į Lietuvos finansų sektorių.

Pernai beveik pusę visų neigiamų žvalgybos išvadų apie galimų investuotojų atitikimą nacionalinio saugumo interesams sudarė vertinimai apie norinčius investuoti būtent į šią sritį.

„Į finansų sektorių nesėkmingai siekė investuoti asmenys, dirbę Rusijos strategiškai svarbiose įmonėse ar dalyvavę jų valdyme, turėję sandorių su šios šalies strateginėmis įmonėmis, tarp jų ir tomis, kurios anksčiau bendradarbiavo su Rusijos žvalgybos tarnybomis“, – rašoma grėsmių vertinime.

„Interesų investuoti į šalies finansų sektorių turėjo asmenys, susiję ir su Rusijos bankų sektoriumi ar dalyvavę Rusijos finansų įstaigų valdyme. Tikėtina, kad vienas iš jų tikslų įsigijus ar įsteigus finansų sektoriuje veikiančią įmonę buvo ją naudoti tarptautinėms sankcijoms apeiti“, – teigiama jame.

Anot žvalgybos, į finansų sektorių nesėkmingai bandė investuoti ir Rusijos subjektams atstovaujantys asmenys iš ES valstybių, slėpdami investicijų kilmę, taip pat ryšių tinklą Kinijoje turintys asmenys.

„Labai tikėtina, kad finansų sektorius išliks patrauklus nacionalinio saugumo interesų neatitinkantiems investuotojams, bet jų ryšius bus vis sudėtingiau išaiškinti dėl nuolat kuriamų naujų būdų juos paslėpti“, – teigia VSD ir AOTD.

Baltarusija nori atkurti ryšius su Lietuva

Grėsmių vertinime taip pat perspėjama, kad pastaraisiais metais Baltarusija demonstruoja norą atkurti ryšius su Lietuva, ypač kalio trąšų eksportą per Klaipėdos jūrų uostą.

Jis buvo sustabdytas 2022 metais, remiantis Jungtinių Valstijų sankcijomis Baltarusijos trąšų milžinei „Belaruskalij“.

„Baltarusijos institucijų atstovai vykdo aktyvią lobistinę veiklą ir siekia, kad Lietuva ir kitos ES šalys keistų savo poziciją dėl tarptautinių sankcijų baltarusiškoms trąšoms“, – rašoma dokumente.

Labai tikėtina, kad Baltarusija tikisi susigrąžinti galimybes eksportuoti per Lietuvą kalio trąšas, todėl kalio gamintoja „Belaruskalij“ ir jos atstovai iki šiol stengiasi išlaikyti verslo ryšius Lietuvoje.

„Labai tikėtina, kad Baltarusija tikisi susigrąžinti galimybes eksportuoti per Lietuvą kalio trąšas, todėl kalio gamintoja „Belaruskalij“ ir jos atstovai iki šiol stengiasi išlaikyti verslo ryšius Lietuvoje“, – teigiama jame.

Žvalgyba vertina, kad baltarusiškų trąšų ir kitos produkcijos eksporto per Lietuvą atnaujinimas keltų grėsmę nacionalinio saugumo interesams, o tokio pobūdžio stambius sandorius Aliaksandro Lukašenkos režimas tikriausiai naudotų politiniais tikslais.

„Neatmestina, kad Baltarusijos verslo sandoriais Lietuvoje savo tikslams bandytų pasinaudoti ir Kremlius“, – rašoma grėsmių vertinime.

Perspėja, kad Baltijos jūros infrastruktūra gali tapti ir tyčiniu atakų taikiniu

Lietuvos žvalgyba penktadienį perspėjo, kad Baltijos jūros infrastruktūra gali tapti ir tyčinių atakų taikiniu.

Taip jis kalbėjo institucijoms pastaraisiais mėnesiais dažniau pranešus apie kabelių pažeidimus Baltijos jūroje, nors tiriant visus tuos atvejus tyčinio sabotažo požymių nebuvo nustatyta.

„Neatmestina, kad Baltijos jūros infrastruktūra taps ir tyčinių atakų taikiniu“, – teigiama VSD ir AOTD paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Neatmestina“ žvalgyba savo sąvokų aiškinimuose laiko 30–45 proc. tikimybę.

Pasak institucijų, Baltijos jūros infrastruktūra sulaukia nuolatinio Rusijos dėmesio.

Anot jų, Rusijos žvalgybos tarnybos infrastruktūros stebėjimui ir žvalgybai pasitelkia ir civilinius laivus – prisidengia komercine laivyba ar moksliniais tyrimais.

„Rusijos laivų netipiški manevrai fiksuojami virš povandeninės infrastruktūros, be to, jie pastebimi ir prie energetikos objektų, esančių Baltijos jūroje, pavyzdžiui, vėjo elektrinių parkų“, – teigiama grėsmių vertinime.

Netyčiniai incidentai

Nuo pernai gruodžio institucijos pranešė apie įvairių kabelių Baltijos jūroje pažeidimus, juos daugiausiai įvykdė vadinamajam Rusijos „šešėliniam“ laivynui ir Kinijos įmonėms priklausantys laivai.

Visgi tyrimus pradėjusios institucijos ir žvalgybos tarnybos nė vieno iš šių incidentų nesusiejo su diversijomis – kabelių pažeidimai siejami su atsainia laivyba ir nekompetetingomis įgulomis.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika ateityje augs.

„Beveik neabejotina, kad artimoje perspektyvoje Baltijos jūroje padaugės Rusijai draugiškų šalių, taip pat ir Kinijos, laivų“, – rašoma grėsmių vertinime.

„Tikėtina, kad intensyvėjant trečiųjų šalių laivybai Baltijos jūroje didės netyčinių infrastruktūros pažeidimų rizika dėl jų neatsakingo požiūrio į laivybą ir kai kuriais atvejais įgulų kompetencijos stokos“, – teigiama jame.

Keliolika įtariamųjų sabotažu

Žvalgyba patvirtino, jog Lietuvoje yra sulaikyti keliolika asmenų, susijusių su Rusijos tarnybų organizuotomis diversijomis.

Anksčiau Generalinė prokuratūra skelbė apie keliolika su sabotažu susijusių vykdomų ikiteisminių tyrimų.

„Priešingai nei tradiciniai Rusijos žvalgybos tarnybų agentai, diversijas vykdyti sutikę asmenys iki sulaikymo dažnai spėja įvykdyti vos vieną ar keliasjiems pavestas užduotis. Šie asmenys ne visada gauna jiems pažadėtą finansinį atlygį, o juos sulaikius iš Rusijos nesulaukia jokios pagalbos“, – teigia VSD ir AOTD.

Anot jų, pernai Europoje buvo sulaikyta daugiau nei penkiasdešimt diversijų vykdytojų ir koordinatorių atliekant tyrimus.

Pati diversijų kampanija prasidėjo 2023 metais.

Žvalgyba teigia, kad nekonvencinės kinetinės operacijos prieš Lietuvą prasidėjo nuo istorinę svarbą turinčių monumentų Išniekinimo ir palaipsniui peraugo į operacijas, kurioms įvykdyti reikia didesnių resursų.

Apie naujausią atvejį paaiškėjo praėjusią savaitę, kai policijos generalinis komisaras pranešė, jog pernai mėginta padegti vietą Šiauliuose, kur buvo sutelkta karinė parama Ukrainai.

Verbuoja „Telegram“

Anot žvalgybos, Rusijos politinis elitas, įgalinęs tarnybas vykdyti karo metui įprastas diversijas, siekia daryti žalą Vakarams neperžengdamas atviro konflikto ribos.

„Jos (...) vertintinos kaip sudedamoji agresyvios Rusijos užsienio politikos Vakarų atžvilgiu dalis, o ne kaip prieš atskiras valstybes nukreiptos atakos“, – teigiama grėsmių vertinime.

Anot jo, pasitelkdamos kelių pakopų tarpininkų sistemą, Rusijos žvalgybos tarnybos siekia paslėpti tikruosius diversijų užsakovus ir koordinatorius.

Diversijas dažniausiai sutinka vykdyti greitai ir lengvai užsidirbti norintys asmenys – jų Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai ieško socialiniuose tinkluose, ypač „Telegram“, siūlydami atlikti nesudėtingus, bet gerai ir greitai apmokamus darbus.

„Šioms operacijoms vykdyti pasitelkiami laisvai Europoje judėti galintys asmenys, įprastai neturintys jokių specifinių įgūdžių ar pasiruošimo“, – tvirtina VSD ir AOTD.

Pasak jų, vykdydama nekonvencines kinetines operacijas, Rusija, beveik neabejotina, siekia paveikti Vakarų visuomenes padidinti nepasitikėjimą valstybių institucijomis ir priversti politikus mažinti paramą Ukrainai.