- Gintautas Degutis, Šarūnas Černiauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pritrūkote pinigų? Eikite į prekybos centrą arba spaudos kioską. Galėsite pasiskolinti pinigų ir ten pat juos išleisti. Štai tokia yra bendra prekybininkų ir greitųjų kreditų bendrovių verslo vizija. Gyventojams pradėjus skaičiuoti kiekvieną centą ir drastiškai sumažėjus vartojimui, prekybininkai verčiasi per galvą norėdami pritraukti klientų. O stiprėjančios kreditų bendrovės lengvu mostu siūlo pinigus, kurie vėliau gali tapti nepakeliama našta.
Gauni ir išleidi
Verslo požiūriu, prekybos centras – puiki vieta teikti paskolas: gyventojai gali gauti pinigų ir iškart juos išleisti. Abipusė prekybininkų ir pinigų dalytojų nauda garantuota. Tiesa, naudos vartotojui įžvelgti sunkiau, nes net 60 proc. siekiančios greitųjų paskolų palūkanos į bankrotą gali nuvaryti ne tik minimalias pajamas gaunančius šalies gyventojus.
Bendrovė "General Financing", kuriai priklauso prekės ženklas "Kreditas 123", jau įkėlė koją ir į "Topo centrą", ir į "Maximos" prekybos tinklą. 25-iuose šalies miestuose esančiose parduotuvėse siūloma pasiskolinti iki 20 tūkst. litų.
Bendrovei "General Financing" atstovaujanti Diana Gedeikytė-Jakutienė atskleidė, kad tokią iniciatyvą pirmoji parodė paskolų bendrovė, tačiau "Maxima" esą taip pat norėjo plėsti paslaugų spektrą ir iš karto sutiko bendradarbiauti.
"Tai pats patikimiausias ir saugiausias būdas gauti nemenką sumą pinigų. Mūsų klientai gali disponuoti jais pagal poreikį ir būtinybę", – savo įmonės teikiamą paslaugą gyrė bendrovės generalinis direktorius Konstantin Balakin.
Prekybos tinklo atstovai taip pat tvirtino, kad ši paslauga – patogi naujovė. "Nuo šiol kiekvienas, atėjęs apsipirkti į prekybos centrą, čia galės gauti ir kreditą. Tai patogu, nes nereikia vykti į banką, gaišti laiko tvarkant kredito suteikimo dokumentus", – pranašumus vardijo "Maximos grupės" Plataus vartojimo paslaugų pirkimo centro vadovas Vaidotas Pačėsa.
Apetitas didėja
Kaip vienas didžiausių naujos paslaugos pranašumų įvardijama galimybė operatyviai ir paprastai gauti kreditą – norinčiam pasiskolinti pinigų tereikia turėti asmens dokumentą.
"Maximos" parduotuvių informacijos skyriuose atsakymą, ar kreditas gali būti suteiktas, asmuo gauna iš karto. Kredito sutartis parengiama maždaug per 10–15 minučių, o pinigai į sąskaitą kredito gavėjui gali būti pervesti per kelias valandas.
Tokią pat paslaugą "Kreditas 123" siūlo ir "Topo centro", "Avitelos", "Techaso", "Butekos" parduotuvėse. Šiais metais "General Financing" taip pat planuoja atidaryti ir 12 pačiai bendrovei priklausysiančių klientų aptarnavimo skyrių visoje Lietuvoje. Iš to galima spręsti, kad įmonės padėtis – visai neprasta, o greitųjų paskolų paklausa auga. Tačiau daugiau jokios informacijos bendrovės atstovai atskleisti nenorėjo. Jie kategoriškai atsisakė kalbėti ir apie įmonės veiklos rezultatus, blogąsias paskolas, nemokių ir dar tik norinčių skolintis klientų skaičių. Esą neaudituotų duomenų įmonė nekomentuoja.
Skolininkų ieško teismai
Prekybininkų ir skolintojų verslo planas veikiausiai pasiteisins. Parduotuvėse siūlomi greiti pinigai gali suvilioti daugelį tautiečių. Tai suprantama, nes dar visai neseniai dauguma pirkėjų prekes rinkdavosi per daug neskaičiuodami. Tačiau padėtas parašas sutartyje labai greitai gali virsti galvos skausmu, ypač jeigu skolininkas neįsigilina, kokiomis sąlygomis jam suteikiama paskola. Bankuose pakilus paskolų kartelei, ją gerokai kilstelėjo ir greitųjų kreditų bendrovės.
O padarinių ilgai laukti nereikia. Teismuose jau kaupiasi bylos, iškeltos skolų nesumokėjusiems gyventojams. Spaudoje pastaruoju metu pasipylė teismų pranešimai, kuriuose nurodoma, kad dėl skolų kreditų bendrovei vienam ar kitam piliečiui iškelta civilinė byla. Daugiausia skelbimų yra būtent apie bendrovei "General Financing" įsiskolinusius asmenis. Nuo kelių iki keliolikos tūkstančių litų bendrovei skolingi gyventojai raginami pateikti atsiliepimą į ieškinį. Kitu atveju sprendimą grasinama priimti už akių. Kai kuriems skolininkams priskaičiuoti delspinigiai net gerokai viršija negrąžintos paskolos dydį.
Paskola – kaip vaistas
Kitos kreditų bendrovės pripažino, kad nemokių klientų ir uždelstų mokėjimų po truputį daugėja. Tačiau auga ir greitųjų kreditų paklausa. "Nieko čia nuostabaus: bankai atmeta labai daug paraiškų ir žmonės kreipiasi pas mus. Be to, ateina vis didesnes pajamas gaunantys asmenys, kurie anksčiau skolindavosi iš bankų", – dienraščiui sakė "MCB Finance", kuriai priklauso prekės ženklas "Credit24", vadovas Lietuvoje Marius Zaikauskas.
Tačiau "Credit24" rinkoje jaučia "lengvą pablogėjimą" – esą šiek tiek išaugo uždelstų mokėjimų skaičius, truputį padaugėjo ir nemokių klientų.
"Dabar svarbiausia gerai atsirinkti klientus, nes ne visi besikreipiantys sugebės grąžinti paskolas. Norime įspėti žmones, kad prieš prašydami paskolos jie du kartus pagalvotų", – teigė pašnekovas.
Neseniai "Credit24" reklamos per televiziją pasipildė vaistų reklamą primenančiais įspėjimais. Bendrovė prašo potencialių klientų, kad šie prieš imdami kreditą įvertintų savo finansinę padėtį ir mokumo galimybes.
"Norėjome užbėgti įvykiams už akių. Suomijoje ir Estijoje to reikalauja įstatymai. Lietuvoje įstatymai mūsų neįpareigoja to daryti, bet nusprendėme, kad tai nepakenks. Kažkada toks reikalavimas vis tiek bus", – dienraščiui sakė M.Zaikauskas.
Nors auga nemokių klientų ir uždelstų mokėjimų skaičius, "MCB Finance" taip pat plečiasi. Dar pernai bendrovė pasirašė sutartį su "Lietuvos spauda". Nuo tada užpildyti paskolos paraišką galima ir kai kuriuose "R-Kiosk" bei "Lietuvos spaudos" kioskuose. M.Zaikauskas taip pat atskleidė, kad maždaug per dvi savaites "MCB Finance" tikisi pasirašyti sutartį su kita bendrove, tačiau jos pavadinimo kol kas neatskleidė.
Žaidžia su klientais
Specializuoto greitųjų paskolų banko "Bigbank" atstovai apskritai tikino, kad nepaisant sunkmečio norinčių skolintis esą nė kiek nesumažėjo, o blogųjų paskolų nepadaugėjo. Tačiau pats bankas daugelį esamų ir naujų klientų pradėjo vertinti konservatyviau ir dažniau atsisako suteikti paskolas. Sumažėjo ir vidutinė išduodamos paskolos suma. Praeitų metų sausį ji buvo 4–4,5 tūkst. litų. Šiemet – 3–3,5 tūkst. litų.
"Blogųjų paskolų ar nemokių klientų beveik nedaugėja, nes mes esame specializuotas bankas, galime daugiau ir ilgiau žaisti su klientais nei kiti komerciniai bankai. Pirmiausia bandoma bendrai su klientu rasti išeitį. Galima atidėti mokėjimus, sumažinti juos, pratęsti terminą ar pasiūlyti kokią kitą išeitį. Į antstolius kreipiamės tik kritiniu atveju. O komerciniams bankams prarasti vieną nemokų klientą nieko nereiškia. Jei per tris mėnesius jiems nesumokama, žmogus iš karto įrašomas į visoms kredito įstaigoms pasiekiamus juoduosius sąrašus", – įtikinėjo "Bigbank" atstovaujantis Andrius Kasparavičius.
Kreditų bendrovių užnugaris
"Kreditas 123" – tai vartojamųjų kreditų paslaugų prekės ženklas, priklausantis bendrovei "General Financing", kurią valdo vienos didžiausių Europoje finansinių paslaugų grupių "Société Générale" padalinys "Société Générale Consumer Finance". Šios bendrovės padaliniai įkurti 28 pasaulio šalyse, juose dirba daugiau kaip 20 tūkst. žmonių.
"Bigbank" prekės ženklas priklauso estų bendrovei "Balti Investeeringute Grupi Pank AS". Ši įkurta buvo 1992 m. Tartu mieste. 2007 m. sausį įmonė turėjo apie 30 tūkst. klientų. 1996 m. įkurta antrinė įmonė Latvijoje – "AS Baltijas Izaugsmes Grupa". 2007 m. rugsėjį "Balti Investeeringute Grupi Pank AS" atidarė filialą Lietuvoje. Šiuo metu veikia keturi klientų aptarnavimo skyriai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
"Credit24" prekės ženklo savininkas yra bendrovė "MCB Finance Group" – Baltijos šalyse ir Suomijoje veikianti estų įmonė, kurios pagrindinė veikla yra smulkus privačių asmenų finansavimas. Lietuvoje "MCB Finance" veiklą pradėjo nuo 2007 m. sausio. O pati "MCB Finance Group" įsteigta 2006 m. Iš pradžių įmonė vadinosi "Mobile Credit Baltic".
Greitosios paskolos
Paslauga Paskolos kaina Paskolos kaina pernai sausį Papildomi mokesčiai
"Kreditas123" 12–25 proc. 12–25 proc.(priklauso nuo kredito sumos) 6 proc. nuo kredito sumos ir 9,99 lito
"Credit24" 35–3950 litų (mokamos ne palūkanos, o fiksuotas paskolos mokestis. Jis priklauso nuo kredito dydžio ir termino) 30–3950 litų (apie 5–15 litų brango tik trumpalaikės paskolos: 350–2000 litų išduodamos terminui nuo 14 d. iki pusės metų) –
"Bigbank" 32–66 proc. (priklauso nuo nuo kredito dydžio, termino ir kliento skolinimosi istorijos) 25–35 proc. 1,25 proc. kredito sumos, bet ne mažiau kaip 100 arba 200 litų
Patarimas – skaityti sutartis
Gyventojai dažnai neapskaičiuoja savo galimybių grąžinti kreditą arba neįsiskaito į sutartis, kuriose knibždėte knibžda spąstų ir paslėptų kabliukų.
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir finansų specialistai pataria prieš skolinantis visada gerai įvertinti savo finansinę padėtį, ar iš tikrųjų paskola būtina. Jei taip – būtinai perskaityti sutartį, pasirašomą su kreditą teikiančia bendrove ir įsigilinti į visas sąlygas, nes gali pasirodyti, kad grąžinti reikės gerokai didesnę sumą, nei tikėjotės, ir vieną dieną jūsų pavardė taip pat gali būti įrašyta teismo ieškinyje.
Šeimos finansų ekspertai skaičiuoti savo finansines galimybes primygtinai siūlo ypač dabar, sunkėjant ekonominėms sąlygoms ir atsirandant vis didesniam netikrumui darbo rinkoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: ES svarsto nutraukti prekybos tyrimą dėl Kinijos padarytų nuostolių Lietuvai5
Europos Sąjunga (ES) svarsto, ar nutraukti jautrų prekybos tyrimą prieš Kiniją dėl įtariamos ekonominės prievartos, nukreiptos prieš Lietuvą. ...
-
Dėl laidojimo pašalpos – priekaištai: dabartinės užtenka tik karstui nusipirkti15
Valdžia nesutaria, ar didinti ir kiek laidojimo pašalpą. Kasmet ji didinama maždaug 100 euru, tačiau Seimas dar pernai pasiūlė pašalpą padvigubinti. Vietoj dabar, mirus žmogui, išmokamos vienkartinės 560 eurų sumos – mokėt...
-
Šadžius: jei nesirūpinsi tvariu gynybos finansavimu, kažkuriuo momentu už skolas mokėsi dvigubai10
Finansų ministras Rimantas Šadžius pripažįsta – krašto gynybos finansavimo didinimas tik skolintomis lėšomis turi nemažai trūkumų. Ministro teigimu, politikai, nepasirūpinę, kaip išlaidas pagrįsti tvariais ša...
-
Darbdaviai priešinasi Ruginienės iniciatyvai: kainuotų iki 200 mln. eurų8
Seimui pirmu balsavimu pritarus siūlymui Sausio 13-ąją padaryti nedarbo diena, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė palaiko idėją įvesti papildomą laisvadienį, neatsisakant kitos nedarbo dienos. Tokią iniciatyvą neigiamai vertina v...
-
Opozicija dvejoja, ar valdantiesiems pavyks rasti lėšų gynybai skirti 5–6 proc. BVP6
Opozicinių liberalų bei „valstiečių“ Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai dvejoja, ar valdantiesiems tam pavyks rasti finansavimo šaltinių, siekiant artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vi...
-
Ieškant lėšų gynybai Nausėda siūlo konsoliduoti pajamų apmokestinimą pagal dydį11
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) prezidentas Gitanas Nausėda ragina lėšų ieškoti įgyvendinant konsoliduotą pajamų apmokestinimą pagal dydį, perži...
-
Valiūnas: jei norime gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP, svarbu užtikrinti teisingą jų naudojimą6
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus, kad 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet reikėtų skirti 5-6 proc., asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovas Rolandas Valiūnas teigia, kad tiek didinant išlaidas saugumui b...
-
Paluckas: siekiant didinti išlaidas gynybai iki 6 proc. nuo BVP, būtinos lėšos ir iš Europos11
Norint įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc., ministras pirmininkas Gintautas Paluckas nurodo, jog tam bus reikalingos ne tik nacionalinės, bet ir Europos suteiktos l...
-
Budbergytė: nematau pagrindo tvaraus šaltinio, iš kurio galėtume finansuoti5
Socialdemokratė Rasa Budbergytė įsitikinusi, kad siekiant realizuoti Valstybės gynimo tarybos (VGT) sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5–6 proc. – mokestinės politikos ir viešųjų išlaid...
-
Premjero patarėjas: tai – ir didžiulė atsakomybė mokesčių mokėtojų pinigus naudoti skaidriai3
Valstybės gynimo tarybai (VGT) sutarus artimiausiais metais gynybai skirti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) premjero atstovas sako, kad Vyriausybė išlaidas šalies saugumui supranta plačiąja prasme. ...