- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Siūloma dalinai kompensuoti dėl krizės sumažintas, bet iki šiol daliai gyventojų negrąžintas, socialines išmokas.
Parlamentarų grupė įregistravo tai numatantį įstatymo projektą, kuriame siūloma 2020 metais kompensuoti jiems 10 proc. dėl socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo taikymo neišmokėtų sumų. Jeigu Seimas pritartų, būtų kompensuotos tokios socialinės išmokos: našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, šalpos kompensacijos, slaugos ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos, Prezidento renta, signataro renta, signatarų našlių ir našlaičių renta, rentos buvusiems sportininkams, taip pat valstybinės pensijos.
Pagal projektą, kompensuojamoji suma būtų išmokama 2020 metų birželio mėnesį nereikalaujant iš socialinių išmokų gavėjų prašymų. Tačiau numatyta ir išimtis: kai asmuo kompensavimo metu nėra atitinkamos socialinės išmokos gavėjas – tada kompensuojamąją sumą siūloma išmokėti iki 2020 metų gruodžio 31 d., jei asmuo iki 2020 metų spalio 31 d. išmoką administruojančiai įstaigai pateiks prašymą dėl kompensuojamosios sumos išmokėjimo.
Taip pat įstatymo projektu siūloma numatyti, kad asmenys, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio asmens turtas, turi teisę gauti kompensuojamąją sumą už asmenį, mirusį įsigaliojus šiam įstatymui, kuris būtų turėjęs teisę gauti kompensuojamąją sumą pagal įstatymą, jeigu ji dar nebuvo išmokėta. Kompensuojamosios sumos paveldėtojams būtų išmokamos, jeigu jie iki 2020 metų spalio 31 d. pateiktų išmokos mokėjimą administruojančiai įstaigai prašymą dėl kompensuojamosios sumos, priklausiusios mirusiajam, išmokėjimo.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad išmokėta kompensuojamoji suma neturėtų įtakos kitoms asmeniui pagal įstatymus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms, taip pat skiriamai piniginei socialinei paramai, socialinių paslaugų apmokėjimui.
Pagal siūlomą projektą, našlių, našlaičių pensijos, maitintojo netekimo pensijos, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas kompensuojamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui skiriamų valstybės biudžeto tikslinių asignavimų.
Taip pat siūloma, kad valstybinės pensijos, kompensacinės išmokos, šalpos kompensacijos, tikslinės kompensacijos, Prezidento renta, signataro rentos, sportininkų rentos būtų kompensuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.
„Vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatomis, buvo perskaičiuotos ir sumažintos socialinės išmokos (pensijos, kompensacijos, rentos ir kt.), tačiau ne visos jos buvo kompensuotos pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymus“, – sako naujo įstatymo projekto autoriai.
Preliminariais parlamentarų skaičiavimais, socialinių išmokų gavėjams liko nekompensuota 181,5 mln. eurų. Nevertinant socialinių išmokų gavėjų mirtingumo, 10 proc. nuo likusios nekompensuotos sumos sudaro, anot jų, 18,2 mln. eurų. Remiantis socialines išmokas mokančių institucijų duomenimis, įvertinus šių išmokų gavėjų mirtingumą, tikėtinas lėšų poreikis naujam įstatymo projektui įgyvendinti galėtų būti apie 10 mln. eurų.
Įstatymo projektą, kuriuo nustatytas socialinių išmokų kompensavimas, jo dydis, tvarka ir terminai, parengė Seimo narių grupė: Algimantas Dumbrava, Ona Valiukevičiūtė, Algirdas Butkevičius, Tomas Tomilinas, Juozas Varžgalys, Viktoras Pranckietis ir Robertas Šarknickas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai2
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...